laxde „hasele [Hasel(strauch)] – lazdynas (Corylus)“ E 607 nom. sg. fem. = pr. *lagzdē, kuris slypi ir, pvz., pr. vv. (dk., 1419 m.) Laxdenen „Gebiet Balga“ (Gerullis ON 85) = pr. *Lagzdē̆n- (plg. lie. gvv. Lazdė́nai Gerullis l. c.) ar *Lagzd-ĭn- (plg. la. vv. Lagzdine Bielenstein Grenz. 197). Pr. *lagzdē bus buvęs ne tik „lazdynas“, bet ir „(lazdyno) stiebas, kotas“ (žr. s. v. kellaxde).
Pr. *lagzdē bei jo lie.-la. giminaičių (žr. toliau) darybos (ir semantikos) istorija nėra atskleista (to nepadarė ir Toporov PJ V 47–52), o dėl to ir dabar galima pasakyti: „Die Etymologie der genannten balt. Wörter ist umstritten“ (Fraenkel LEW 348 s. v. lazdà ir liter.), plg. dar, pvz., ESSJ XVI 119t. (s. v. *loza); pr. *lagzdē ir pan. kildinti iš ide. *lēǵ(h)-/*ləǵ(h)- „Zweig“ < „Haselstrauch“ (Pokorny IEW I 660) resp. iš ide. *loǵh-to-/ta (Toporov PJ V 50) yra nepatikima resp. aiškiai negãlima (žr. toliau).
55 Pr. *lagzdē „lazdynas; (lazdyno) stiebas“ (plg. la. dial. lagzde „lazdynas“) bus atsiradęs iš senesnio pr. *lagzdā „t. p.“ (plg., pvz., pr. *berzē ← *berzā, žr. berse), kurį bei la. dial. lagzda „lazdynas“ resp. lagzds „t. p.“ (ME II 399), turinčius įspraustinį *-g- (žr., pvz., Endzelīns SV 40, Endzelīns BVSF 55) ir segmentą zd- < balt. *-źd- (žr. toliau), kildinu iš lyčių: a) subst. (fem.) balt. *laźdā „lazdynas“ [> la. lazda „t. p.“ (ME II 433) = lie. lazdà „lazda; lazdynas“ (LKŽ VII 211t.; dėl lie. dial. lazà „lazda“ < lazdà „t. p.“ žr. Būga RR I 273)] ir b) subst. (galbūt neutr.) balt. dial. *laźda(n) „t. p.“ [> la. lazds „t. p.“ (ME II 433), jeigu jis nėra vėlyvas perdirbinys iš ā-kamienio subst.]. Dėl subst. balt. *laźda > lie. lazdà (o ne lie. *laždà!), t. y. dėl balt. *-źd- (tradiciškai – balt. *-žd-) > lie. -zd- virtimo (šios problemos visai neliečia, pvz., Toporov l. c.) žr. jau Endzelīn SBE 110tt. (ir liter.), Būga RR I 273–274. Kaip iš to subst. balt. *„lazdynas“ atsirado pr.-lie. „lazdynas; (lazdyno) stiebas; lazda“, plg., pvz., lie. mēdžias „miškas; medis“ (LKŽ VII 996) < balt. *„miškas“ (žr. s. v. median).
Panašiu būdu iš la. le̹gzda „lazdynas“ resp. le̹gzds „t. p.“ (ME II 445) ir le̹zda „t. p.“ (ME II 455) resp. le̹zds „t. p.“ (ibd.; apie jo morfologiją pasakytina tai, kas ir apie la. lazds „t. p.“, žr. anksčiau) atstatau lytis: a) subst. (fem.) balt. dial. *leźdā „lazdynas“ ir b) subst. (neutr.) balt. dial. *leźda(n) „t. p.“, kurios galėtų būti perdirbiniai (gana seni) iš subst. (fem.) balt. *laźdā resp. subst. (neutr.) balt. (dial.) *laźda(n), žr. toliau.
Manyčiau, kad subst. (fem.) balt. *laźdā „lazdynas“ bei subst. (neutr.) balt. (dial.) *laźda(n) „t. p.“ yra iš (subst.) balt. *„tai (augalas), kas vegetuodamas vešliai plinta, slenka, šliaužia“ < *„vegetacinis aukštai neiškylančių augalų (pvz. karklų, lazdynų) vešlus plitimas, slinkimas“ < *„slinkimas aukštai nepasikeliant resp. neiškylant“ < *„gulomis, t. y. nepasikeliant (neiškylant), slinkimas“ = *„šliaužimas“ [plg. lie. (Ds): píeva ažùšliaužė („užslinko, užėjo“) kar̃klais, lazdýnais], plg. Toporov l. c. Šie balt. substantyvai iš *„šliaužimas“ > *„tai, kas šliaužia“ į *„lazdynas“ bus virtę tuomet, kai subst. balt. *reisas „riešutas; lazdynas“ išvirto į balt. *reiśas 56 „riešutas“, dėl kurio žr. s. v. buccareisis [čia (p. 163–164) parašymas „riešutas; riešutmedis“ klaidingas, – turi būti „riešutas; lazdynas“].
Subst. balt. *laźdā „tai, kas šliaužia“ < *„šliaužimas“ laikau sufikso *-dā- vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *leź- „šliaužti“ (dėl jo žr. s. v. v. lasinna, līse), plg., pvz., subst. lie. žaiz-dà „sužeidimas“ (< *žaid-dā) ← verb. *žeid- „(su)žeisti“ (Skardžius ŽD 99). Panašiõs kilmės ir subst. balt. dial. *laźda(n) „šliaužimas“ (neutr.), jeigu jį iš tikrųjų suponuoja minėtos la. dial. lytys „lazdynas“ (žr. anksčiau). Lytys subst. balt. dial. *leźdā/*leźda(n) „šliaužimas“> *„tai, kas šliaužia“ (> la. le̹zda „lazdynas“ ir kt., žr. anksčiau) galėtų būti perdirbiniai (dėl verb. balt. *leź- „šliaužti“) iš subst. balt. *laźdā/*laźda(n) „t. p.“
Iš to verb. balt.-sl. *leź- „šliaužti“ bus atsiradęs fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) subst. sl. *lăźā „šliaužimas“ [plg., pvz., lie. subst. grąžà „(su)grįžimas“ ← verb. grę̃ž- „gręžti, sukti“] > *„tai, kas šliaužia“ > *loza > s. sl. loza „vynšakė, vynuogienojas“, lenk. łoza „gluosnis, žilvitis, karklas; rykštė; karklynas“ ir kt. (plg., pvz., Trautmann BSW 153, ESSJ XVI 118–120 ir liter.). Dėl santykio minėtų subst. (deverbatyvų) balt. *laź-dā : sl. *laź-ā plg., pvz., lie. subst. (deverbatyvus) žaiz-dà „sužeidimas“ (< *žaid-dā) : (pa)-žaid-à „pažeidimas“. Taigi nuomonei, kad sl. *loza etimologiškai atskirtinas nuo lie. lazdà (ESSJ XVI 119–120), negalėčiau pritarti.
Tų subst. balt. *laźdā/*laźda(n) bei sl. *laźā giminaičiais laikytini dar, pvz., lenk. laska „lazda; lazdynas“ ir kt. resp. rus. dial. лязга „lazdynas“, suponuojantys subst. sl. *lěska resp. *lězga (ESSJ XIV, 239tt., XV 34) < subst. sl. *lēśkā „tai, kas šliaužia“ resp. *lēźgā „t. p.“: šie du sl. substantyvai – sufikso *-kā//*-gā- vediniai iš verb. balt.-sl. *lēź- „šliaužti“ ← *leź- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. līse, lasinna), plg. Miklosich EW 167, Trautmann l. c.
Dėl subst. pr. laxde ir kitų jo baltoslaviškųjų (be to, albaniškųjų) giminaičių kilmės plg. Toporov PJ V 47–52 (tik čia, deja, neanalizuojama tų žodžių daryba) ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 54–56 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 42t.; Demiraj AE 231t.; Derksen EDSIL 274, 286t.; Matasović EDPC 426; Matzenauer BKAS 76.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.