lindan „thal (Tal) – slėnį“ III 5711 [3916] acc. sg. = pr. *lindan, kuris suponuoja subst. (ā-kamienį, nom. sg. fem.) pr. *lindā „slėnis“ arba subst. (o-kamienį, nom.-acc. sg. neutr.) pr. *lindan „t. p.“ Šis pr. žodis buvo matyt *„slėnis; lydimas (dirbamas laukas, gautas iškirtus ir sudeginus medžius tam tikrame miško plote); terra inculta“ (žr. toliau); plg. pr. vv. (dk., 1362 m.) Lindelawke „jetzt Linglack Kr. Rössel“ (Gerullis ON 89) ir pr. vv. (dk., 1255 m.) Lindem edie (Ger ullis l. c.), kildintinus veikiausiai iš *„lydimo laukas“ resp. iš *„lydimo miškas“ (plg. OL 159); žr. dar Lansania.
Tų dviejų pr. dk. vietovardžių sandas Linde- suponuoja subst. (ā-kamienį, nom. sg. fem.) pr. *lindā „slėnis; lydimas; terra inculta“ 65 = kurš. *lindā „t. p.“ [plg. kurš. vv. (dk., 1253 m.) Lindale, žr. Būga RR III 169] arba subst. (o-kamienį, nom.-acc. sg. neutr.) pr.-kurš. *linda(n) „t. p.“ ar gal net subst. (i-kamienį nom. sg. fem.) pr.-kurš. *lindis „t. p.“ Tiksliau sakant, šis pr.-kurš. substantyvas vienuose dialektuose galėjo būti ā-kamienis, kituose – o-kamienis, o trečiuose – i-kamienis; plg. šio pr.-kurš. žodžio artimiausią giminaitį (jo morfologinius variantus) sl. *lindā/*lindă/*lindis „slėnis; lydimas; terra inculta“ > *lęda/*lędo/*lędь „t. p.“ (čia sl. *-ę- turbūt ne iš *-en-, o iš *-in-), dėl kurio žr. ESSJ XV 44tt. Iš subst. (ā-kamienio, nom. sg. fem.) sl. *lindā „slėnis; lydimas; terra inculta“ resp. subst. (o-kamienio, nom.-acc. sg. neutr.) sl. *lindă „t. p.“ turime rus. ляда „lydimas; raistas; dauba, griova…“, bulg. ляда „dirvonas, laukas“ ir kt. resp. rus. dial. лядо „lydimas“ ir kt. (dėl medžiagos žr. Tolstoj SGT 134–143, ESSJ XV 44tt.).
Tų vak. balt. (pr.-kurš.) ir sl. substantyvų reikšmes „slėnis“ ir „lydimas“ kildinu: a) reikšmę „slėnis“ iš *„įlindimas-įdubumas“ ir b) reikšmę „lydimas“ iš *„lydiminis laukas, įlendantis (įsikišantis, įdumbantis) į miško plotą“ < *„įlindimas-įsikišimas (įlinkimas)“ (plg. panašios kilmės sinonimą pr. *vangus „lydimas“, žr. wangus) < *„įlindimas, įdubimas“. Vak. balt.-sl. subst. (ā-kamienį) *lindā „įlindimas, įdubumas“ bei subst. (o-kamienį) *linda(n) „t. p.“, atsižvelgdamas į jų morfologinę (o- resp. ā-kamienę) gretybę (plg., pvz., s. v. lāiskas), kildinu iš adj. (o/ā-kamienio) vak. balt.-sl. *linda- (*lindā) „(į)lendantis, įlindęs; įdubus“ [plg., pvz., subst. (ā-kamienio) lie. geltà „geltonumas“ daryba, žr. Skardžius ŽD 37] ← verb. balt.-sl. *lind-/*lend- „(į)lįsti, (į)smukti, (į)dubti“ (žr. s. v. landan); plg. Mažiulis PKP II 138 (išn. 221). Iš to adj. vak. balt.-sl. *linda- „įlendantis, įlindęs; įdubus“ matyt atsirado ir minėtas subst. (i-kamienis) sl. dial. *lindi- „įlindimas-įdubumas“ (dėl tokio sl. ir balt. darybos modelio žr., pvz., Skardžius ŽD 53) > rus. dial. лядь „žema vieta lankoje“ (dėl medžiagos žr. ESSJ XV 44t.).
Adj. (o/ā-kamienis) vak. balt.(-sl.) *lindā- „… įdubi“ (fem.) bus davęs subst. (ē-kamienį) jotv. *lindē „įdubelė“ (dėl darybos plg. s. v. glumbe) → jotv. (up.) *Lindē > lie. (up., Lzd.) Lìndė. Lie. žem. (vv.) Léndimas (Vanagas HŽ 185) yra matyt kuršių 66 (t. y. šiaurinių vak. baltų) palikimas – kurš. *Lendima- < adj. *lendima- „lydiminis“, kuris darybiškai suponuoja turbūt subst. (i-kamienį) kurš. *lendi- „lydimas“ < *„įlindimas, įdubumas“ (> lie. žem. lendis „grioveliai krumpliuotame vole“), plg. Skardžius ŽD 209; o subst. kurš. *lendi- „įlindimas, įdubumas“ – vedinys iš adj. kurš. *lenda- (*lendā-) „įlendantis, įlindęs; įdubus“ (plg. subst. sl. dial. *lędь < *lindis darybą, žr. anksčiau) ← verb. balt.(sl.) *lend-/*lind- „(į)lįsti, (į)dubti“ (žr. anksčiau).
Su subst. pr. (III) lindan bei sl. *lęda įprasta etimologiškai sieti go. land „kraštas (Land)“, s. isl. land „t. p.“, šved. linda „dirvonas“ ir pan. (Trautmann AS 370, Endzelīns SV 204, Pokorny IEW I 672, Toporov PJ V 267tt. ir liter., OL 153). Šie germ. žodžiai, man rodos, yra iš (subst.) *„terra inculta“ < *„lydimas“ < *„įlindimas-įdubumas“ (plg. subst. vak. balt.-sl. *„lydimo“ kilmę, žr. anksčiau) ir darybiškai suponuoja verb. germ. *lind- „(į)lįsti, (į)dubti“ < ide. dial. *(s)lend(h)- „t. p.“ (žr. s. v. landan). Ar su go. land ir pan. [taip pat su pr. (III) lindan, sl. *lęda ir pan.] giminiuojasi s. air. land „freier Platz“ (sic, pvz., Trautmann l. c., Pokorny l. c., Toporov l. c., ESSJ XV 47), – visa tai nėra labai aišku (žr. Stang Lex. 33).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 64–66 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Cheung EDIV 312t.; Lehmann GED 226t.; Matasović EDPC 232; Matzenauer BKAS 81; Mayrhofer EWA II 431t.; Orel HGE 235; Rix LIV 412; Smoczyński SEJL 359; Vaan EDL 352.
Lit.: Oettinger LPH 184t. [laikomas specifiniu š. vak. ide. arealo (apimančio italik., kelt., germ., balt. ir sl. kalbas) žodžiu].
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.