medinice „becken (Becken) – žalvarinis dubuo“ E 357 nom. sg. fem. = (galbūt) pr. *medinītē (žr. toliau). Jo (t. y. medinice E 357), aiškaus skolinio iš lenk. miednica „t. p.“ (t. y. iš jo senesnės lyties), fonetinė vertė ne visais atžvilgiais atskleista (į ją nesigilino Trautmann AS 376, Endzelīns SV 209).
Levinas (SE 82t., 97) mano, kad polonizmas pr. (E 357) medinice skaitytinas pr. *medinīkē (su palataliniu pr. *-k-). Man rodos, kad pr. (E 357) medinice taisytinas į (E 357) *medinite (raidę c lengva taisyti į t, žr., pvz., s. v. batto) = pr. *medinītē = *-tē (su palataliniu pr. *-t-) ← lenk. (miedni)-ca; plg. lenk. (niedzie)-la → pr. *-lē (su palataliniu pr. *-l-, žr. nadele), be to, lenk. (gorczy)-ca → pr. *-tī (su palataliniu pr. *-t-, žr. garkity). Nereikėtų ignoruoti ir to, kad palataliniai pr. *kʹ ir *tʹ buvo matyt ir maišomi (žr., pvz., s. v. birgakarkis). Žr. dar naricie.
Galima suponuoti, kad greta polonizmo (ē-kamienio) pr. *medinītē „žalvarinis dubuo“ buvo ir jo morfologinis variantas [ī/i̯ā-kamienis (plg. minėtą pr. garkity)] pr. dial. *medinītī/*medinītʹā- „t. p.“ (dėl ē- resp. ī/i̯ā-kamienų santykio žr. s. v. kexti), iš kurio galėjo atsirasti lie. dial. mednýčia „t. p.“ (tik Ryt. Pr. ir Vak. Liet. šnektose, žr. LKŽ VII 990).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 121 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SPJ 159.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.