Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 127–130 psl.

menig „monde (Mond) – mėnuo“ E 8 yra parašytas greičiausiai vietoj *menik [plg., pvz., vok. (E 731) kukug vietoj *kukuk = v. v. a. kukuk „Kuckuck“ (Lex 118)] < *menik-, okazionaliai sutrumpinto (gal paties Petro Holcvešerio) iš *meniks [dėl jo grafemų *-ks plg., pvz., pr. (E) kuli-ks (žr.)] = pr. *mēniks „mėnuo (Mond)“; plg. pr. (E 714) sperglawanag (be fleksinės grafemos; jis, tiesa, ilgas žodis). Plg. PKP II 288 (išn. 134).
Tradicinei (ir populiariai) hipotezei, kad pr. (E 8) menig taisytinas į *menins = pr. *mēnins (Bezzenberger BB XXVIII 158t., Trautmann AS 377, Trautmann BSW 180, Endzelīns SV 210, Vasmer ESRJ II 609, Pokorn y I 732), negalėčiau 128 pritarti, nes: a) raidės -g (menig) taisymas į -s yra ad hoc – nei prūsiškuose, nei vokiškuose E žodžiuose nėra raidės g vietoj s, b) raidės -i- (menig) parašymas (originale, žr. PKP I 59) raide -î- (ne -ȋ-!) žymi ne pr. *-in-, o tik pr. *-i- (arba pr. *-ī-), plg. dagîs (žr. dagis), grumîns (žr. grumins), russîs (žr. russis), woasîs (žr. woasis) ir t. t. Hipoteze, kad pr. (E 8) menig taisytinas į *menins, abejojo ir Arumaa StB IV 84, Frae nkel 439, kurie siūlė čia konjektūrą *menis; bet ir ji nėra patikima (žr. anksčiau). Taisymo pr. (E 8) menig į *menins arba į *menis neaprobavo Stang Vergl. Gr. 224: „Preuss. menig (Vok.) ist unklar“.
Iš pr. (E 8) menig „mėnuo“ mano rekonstruotas pr. *mēniks „t. p.“ (žr. anksčiau) kildintinas iš diminutyvo (maloninio žodžio) *„mėnesėlis“, kuris – sufikso *-ika- vedinys iš subst. nom. sg. (būtent nom. sg.) masc. pr. *mēnā „mėnuo“ (žr. toliau). Plg. lie. mėnùlis „mėnuo“, mėnùkas „t. p.“ (LKŽ VIII 20), mėnùtis „t. p.“, mėnùžis „t. p.“ (LKŽ VIII 21), kurie visi yra iš diminut. „mėnesėlis“ – vediniai iš subst. (nom. sg. masc.) lie. mė́nuo „mėnuo“. Tai, kad tie diminutyvinės kilmės lie. žodžiai „mėnuo“ turi sufiksus -ulis, -ukas, -utis, -užis [bet ne -elis (yra tik mėnes-ė̃lis), -ytis (yra mėnes-ýtis) ir pan.!], aiškiai rodo, kad jie – vediniai iš lyties (nom. sg. masc.) lie. mė́nuo: tie sufiksai savo segmentu lie. -u- apofoniškai derinosi prie lie. mė́nuo segmanto -uo (šitai rodo ir lie. mėnuõlis „mėnuo“ LKŽ VIII 21), kuris čia buvo suvoktas kaip -uo₂ [dėl lie.-la. (bet ne ir pr.!) uo₂ žr. Mažiulis BS 44–49]. Pastaba: lie. dial. mė́nas „mėnuo“ (LKŽ VIII 6) laikytinas, be abejo, retrogradiniu dariniu iš minėtų diminutyvinės kilmės lie. žodžių „mėnuo“ (žr. ir Skardžius ŽD 36, Fraenkel LEW 438).
Subst. (jo formą nom. sg. masc.) pr. *mēnā (t. y. mēnɔ̄) „mėnuo (Mond ir Monat)“ < pr. *mḗnō „t. p.“ (akūtinės šaknies baritonas: su nekirčiuotu pr. *-ō, išvirtusiu į pr. *-ā = *-ɔ̄, žr. Mažiulis BS 21tt.) = lie. mė́nuo „t. p.“ (baritonas!) kildinu iš n-kamienę nom. sg. formą turėjusio es-kamienio subst. (masc.!) balt. *mēnō(n)/*menes- „mėnuo (Mond resp. Monat)“ [> lie. mė́nuo/mė́nes- „t. p.“, la. (ME II 616) mẽnes-s „t. p.“ bei mẽnesis „t. p.“ (baritonas!)], o šį – iš pirmykščio s-kamienę nom. sg. formą 129 turėjusio es-kamienio subst. (masc.!) balt. *mēns (nom. sg.)/*mēnes- „t. p.“ (žr. dar toliau). Pastarasis dėl nom. sg. formos ir dėl gramatinės giminės (masc.!) buvo es-kamienėje deklinacijos sistemoje aiški anomalija [plg., pvz., es-kamienį subst. (neutr.!) balt. *nebas (nom.-acc. sg.)/*nebes- < ide. *nebhos/*nebhes-], kuri negalėjo ilgai išlikti: pagal santykį subst. balt. *(akm)-en- „akmuo“ (masc.): *mēn-es- „mėnuo“ (masc.!) = nom. sg. masc. *(akm)-ō(n) „akmuo“: (nom. sg. masc.) x, – pagal tai vietoj pirmykštės nom. sg. masc. formos balt. *mēns „mėnuo“ atsirado (x =) forma (n-kamienė) balt. *mēnō(n) „t. p.“ (nom. sg. masc.). Dėl visa to tradicinei (populiariai!) hipotezei, kad lie. mė́nuo esąs iš ide. (dial.) *mēnōt (žr., pvz., Trautmann AS 377, Trautmann BSW 180, Fraenkel LEW 438, Pokorny IEW I 732, Frisk GEW II 228), pritarti negalėčiau (žr. ir Stang l. c.). Stango (l. c.) spėjimas, kad lie. mė́nuo/mė́nes- esąs iš *mēnōs (ar *mēnas)/*mēnen-, trumpai sakant, yra labai jau nepatikimas (juo abejoja ir pats Stang l. c.).
Tas subst. (masc.) balt. *mēns (nom. sg.)/*mēnes- „mėnuo“, turintis lyties *mēn-es- segmentą *-es-, matyt apofonizuotą iš *-s (= *mēn-s, nom. sg.), suponuoja K-kamienį (t. y. s-kamienį) subst. (masc.) balt.-sl. *mēns (nom. sg.)/*mēns- „t. p.“ < subst. (masc. < genus act.) ide. *mēns „t. p.“ [> gr. dor. μής „mėnuo (Monat)“, lo. mēns-is „t. p.“ (plg. K-kamienę gen. pl. mens-um) ir pan.], kurio sonantas *-n- (po ilgojo *-ē-!) vėliau kai kuriuose ide. dialektuose išnyko [dėl senojo *-ēn- (šakninio!) tendencijos virsti į *-ē- žr. Mažiulis BS 72t.], – pvz.: s. ind. mā́ḥ „mėnuo (Mond, Monat)“ ir pan. Galima būtų suponuoti, kad panašiu būdu iš ide. *mēns/*mēns- „mėnuo“ > balt.-sl. *mēns/*mēns- „t. p.“ atsirado balt.-sl. dial. *mēs/*mēs- „t. p.“ = sl. *mēs/*mēs- „t. p.“, kuris, išplėstas formanto (*-n̥->) *-in- (gal jis buvo n-kamienis *in-: *-en-) bei diminutyvinio *-kă-, davė sl. *mēsinka- (ar *mēsenka-) „mėnesėlis“ [> s. sl. měsęcь „mėnuo (Mond, Monat)“ ir kt.]. Bet, rodos, patikimiau suponuoti, kad buvo sl. *mēnsinkă- „mėnuo“ > *mēsinkă- „t. p.“: čia minėtą tendenciją šakniniam *-ēn- (dar jam nesutrumpėjus!) virsti į *-ē- (žr. Mažiulis l. c.) skatino disimiliaciniai faktoriai, t. y. pirmojo *-n- disimiliaciškas 130 nykimas žodyje sl. *mēnsinkă- (du *-n-!) resp. (acc. sg.) sl. *mēnsinkan (net trys *-n-!).
Remdamasis tuo, kas pasakyta, manau, kad buvo subst. (K-kamienis, masc. < genus act.) ide. *mēns/*mēns- „mėnuo (Mond resp. Monat)“, o ne (kaip įprasta manyti) ide. *mēs-/*mēn-/*mēns- (ir pan.) „t. p.“ (sic ir Pokorny IEW I 731, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 424, II 684, 899). Be to, įprasta manyti, kad ide. *mēs-/*mēn-/*mēns (ir pan.) „mėnuo (Mond, Monat)“ esąs vedinys iš verb. ide. *mē- (< *meH-) „matuoti“ ir atsiradęs iš (subst.) *„mėnuo (Monat)“ < *„laiko mat(avim)as“ (sic ir, pvz., Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov IJI II 684); tačiau verb. ide. *mē- (< *meH-) veikiausiai buvo ne *„matuoti“, o *„sukti, vy(nio)ti“ (žr. s. v. pomests). Taigi mano išvada būtų tokia: subst. (K-kamienis, masc. < genus act.) ide. *mēns/*mēns- „mėnuo (Mond resp. Monat)“ [ne ide. *mēs-/*mēn- (ir pan.) „t. p.“!] yra iš „mėnesio (Mond)“ – determinatyvo *-s- išplėstas subst. (genus act.) ide. *mēn- „mėnesio (Mond) buvimas (sukimasis dangaus sferoje) resp. nebuvimas (nusisukimas nuo dangaus sferos)“ < *„mėnesio (Mond) sukimasis“, o šis – determinatyvo *-n- vedinys iš verb. ide. *mē- (< *meH-) „sukti“ (dėl jo žr. s. v. pomests).

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.