mergo „juncvrouwe (Jungfrau) – merg(in)a“ E 192 subst. nom. sg. fem. = pr. *mergɔ̄, t. y. *mergā; merga „jungfer (Jungfrau) – t. p.“ GrG 52, „iungckfrau (Jungfrau) – t. p.“ GrA 22, „virgo – t. p.“ GrF 13 = (nom. sg. fem.) pr. *merga „t. p.“ (< *-ā = *-ɔ̄) arba (acc. sg. fem., su numestu *-n) pr. *mergan „merg(in)ą“ (plg. GrC laucka ir pan., žr. s. v. laucks); nom. sg. fem. mergu „magdt (Magd) – tarnaitė, merga“ III 6720–21 [4511] (= tarnaite VE 289 instr. sg.) = pr. *mergū (< *-ɔ̄, t. y. *-ā); acc. sg. mērgan „magt (Magd) – tarnaitę, mergą“ III 3518 [2727] (= tarnaites VE 136 gen. sg.), mergwan „t. p.“ I 76–7 [524], II 76–7 [1123] = pr. *mergvan (su knaklautišku *-g-, plg. Endzelīns SV 63) < *mergan; dat. pl. mergūmans „megden (Mägden) – tarnaitėms, mergoms“ III 955 [5929] (= tarneitems „tarnaitėms“ VE 414).
Turime subst. (nom. sg. fem.) pr. (E) *mergā (= *-ɔ̄) „merg(in)a“ = pr. (Gr) *mergā „t. p.“ (< *-ɔ̄) = pr. (I, II, III) *mergū „tarnaitė, merga“ < *mergā (= *-ɔ̄) „merg(in)a“, plg. jo artimiausią giminaitį lie. mergà „merg(in)a; tarnaitė, merga“ (LKŽ VIII 23) = la. dial. mḕrga „mannbares Mädchen“ (ME II 618 s. v. I mḕrga, žr. dar ME II 563 s. v. III marga, 583 s. v. I mārga).
Tie pr.-lie.-la. žodžiai suponuoja subst. (nom. sg. fem.) balt. *mer̃gā „merg(in)a“ < „mergaitė (moteriškos giminės vaikas)“, kurį kartu su jo giminaičiu balt. *martī (dėl jo žr. s. v. mārtin) jau seniai įprasta sieti, visų pirma, su s. ind. máryaḥ „jaunas vyras“ ir gr. μεῖραξ „mergaitė; berniukas“ [žr., pvz., Fraenkel LEW 412 (s. v. martì), 440 (s. v. mergà), Pokorny IEW I 738t., Frisk GEW II 195t.]; tačiau visų tų žodžių daryba nėra atskleista,vadinasi, nėra aiški ir pati jų etimologija (plg. Mayrhofer KEWA II 597, kuris s. ind. máryaḥ nesieja su baltų žodžiais).
Manau, kad subst. balt. *mergā „mergaitė (moteriškos giminės vaikas)“ atsirado iš adj. (ā-kamienio, nom. sg. fem.) balt. *mer̃gā „jauna, maža (kūdikiška)“ < *„švelnì (nešiurkštì); minkštà (nekietà)“ < *„… (nu)švelninta; … (su)minkštinta…“ (dėl semantinės raidos plg., pvz., adj. vak. balt.-sl. *malda- „jaunas“, žr. s. v. 134 maldai), kuris – sufikso *-g- (dėl jo žr. Skardžius ŽD 99t.) vedinys iš verb. balt.-sl. *mer̃- (*mir̃-) „(nu)trinti, (nu)šveisti, (nu)švelninti; (nu)-trinti (vandeniu), (su)minkštinti (vandeniu), (su)mirkyti“ < verb. ide. *mer- (*mr̥-) „t. p.“ [dėl jo plg. Pokorny IEW I 735t. (s. v. 5. mer-) ir 739t. (s. v. 1. merk-)]. Šis verb. ide. *mer- (*mr̥-) „…; (nu)trinti (vandeniu), (nu)švelninti (vandeniu), (su)mirkyti“, išplėstas determinatyvo *-k-, davė verb. ide. (dial.) *merk- (*mr̥k-) „(nu)trinti (vandeniu), (nu)švelninti (vandeniu), mirkyti (mir̃kti)“ > balt.-sl. *mer̃k- (*mir̃k-) „t. p.“ [> lie. mer̃k-ti (mir̃k-ti) ir kt.] ir kt. (plg. Pokorny IEW I 739t. s. v. 1. merk-). Žr. dar mārtin, be to, s. v. mercline.
Iš to verb. ide. *mer- (*mr̥-) „… (nu)švelninti; … (su)minkštinti…“ bus atsiradęs sufikso *-i̯o- darinys subst. ide. dial. (ind.-iran. ir gr.) *meri̯o- „tas, kuris švelnus, minkštas“ > *„tas, kuris mažas (kūdikiškas), jaunas“ > *„tas, kuris jaunas“, o iš čia – a) subst. s. ind. máryaḥ „jaunas vyras“, b) subst. gr. *meri̯os, perdirbtas į μεῖρ-αξ „mergaitė“ ir (vėliau) „berniukas“ (žr. Frisk l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 133–134 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 921t., 969t.; Lehmann GED 246t.; Matasović EDPC 267; Matzenauer BKAS 86t.; Mayrhofer EWA II 329t.; Smoczyński DL 56tt., SEJL 389; Vaan EDL 365.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.