aulāut (gal: *aulaūt) „sterben – numirti“ III 6316 [433] inf.; partic. praet. act., nom. sg. masc. aulauuns „gestorben – numiręs“ III 12711 [791], aulauns „t. p.“ II 717 [1129], III 431 [3114], aulawns „t. p.“ I 717 [530]; acc. pl. masc. aulaunsins (sk.: aulauusins) „die toden (die Toten) – numirusius“ II 95 [1133], aulauūsins (sk.: aulaūusins) „todten (Toten) – t. p.“ III 4522 [3315], aulausins „t. p.“ III 437 [3118], III 12716 [794–5], aulauwussens „die toden (die Toten) – t. p.“ I 95 [534]. Lytis aulausē III 9714 [6123] posakyje: sta ast giwāntei aulausē „die ist lebendig todt – ta yra gyvenančiai numirusi“ (III 9713–14 = ta giwa bebudam numirusi esti VE 4210–11); šita aulausē yra partic. praet. act. – turbūt [nom. sg. fem. lytis *aulʹau̯(u)sē [ar *aulau̯(u)sē], turinti ē-kamienę *-ē (kirčiuotą) vietoj taisyklingos nekirčiuotos ī-kamienės *-i (< *-ī), kurią, formaliai sutampančią su nekirčiuota ē-kamiene *-i (< *-ī < *-ē), A. Vilis (ar P. Mėgotas) okazionaliai ištarė su kirčiu – okazionaliai (klaidingai) perdirbo į ē-kamienę *-ē (kirčiuotą), plg. Wijk Apr. St. 12t. (plg. Toporov PJ I 155 ir liter.; kitaip – Endzelīns SV 129, 147, Fraenkel LEW 362). Pr. *aulʹau- (ar *aulau-) „numirti“ = au- „nu-“+*lʹau- (ar *lau-) „mirti“ : lie. (lʹáu- =) liáu-ti(s) „nustoti, baigti; baigtis, nustoti buvus; mirti; (LKŽ VII 395tt.) = la. ļaũ-tiês „liautis; kam atsiduoti“ (<*ljau- < *lēu-), lie. lav-ónas „Leichnam“ (< *lau-) resp. lev-ónas „t. p.“ (< *leu-), taip pat rus. dial. лу-на́ „mirtis“, bltr. лу-нучь „žūti, prapulti“, ukr. лів-ити „silpnėti“, go. lew-jan „palikti, išduoti“ ir kt. (Walde-Pokorny WIS II 405, Vasmer ESRJ II 533, Fraenkel l. c., Pokorny IEW I 682t.) < ide. *(s)leu- (: *-ou-) „sugleb(in)ti, at(si)leisti“ (plg. Pokorny IEW I 682, 962). Iš to nesunku atstatyti balt. *lē̆u- (: *lau-) > *ljau- „suglebti, atsileisti; liautis, baigtis“ 118 > pr. *ljau- „t. p.“, kuris, išstumdamas (dėl tabu) pirmykštį pr. *mir- „mirti“, davė pr. *ljau- „mirti“ > *lʹau- = au-lāut „nu-mirti“ (plg. lie. dial. nusiliáuti „…baigtis“ LKŽ VII 396); dėl „atsileisti (suglebti)“ > „mirti“ plg. lie. (Ds): žiūriù, kad ãnas jaũ atsiléidęs (suglẽbęs) „žiūriu, kad jis jau miręs“. Plg. Toporov PJ I 154tt. ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 117–118 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 275; ESSJ XV 28; Lehmann GED 232; Matzenauer BKAS 80; Orel HGE 245; Smoczyński HL 73, LAV 34tt., SEJL 349, ALL LVIII 85t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.