Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 230–232 psl.

passupres

passupres „ase (Holzgestell an der Wand in der Küche) – lentyna“ E 225 – (ē-kamienis) nom. pl. fem. (Trautmann AS 390 ir liter.) = pr. *pasuprēs „t. p.“ (žr. toliau). Dėl vok. (E 225) ase „t. p.“ (žr. Trautmann l. c. ir liter., Endzelīns SV 220 ir liter.) plg. v. v. a. âse „Holzgestell oben an der Wand“ (Lex 8).
Pr. (E 225) passupres „lentyna“ gretinimui (daugiau ar mažiau atsargiam) su verb. lie. sùp-ti „schaukeln“ (Pierson AM VII 585, Nesselmann Thes. 121, Berneker PS 325, Trautmann l. c., Endzelīns l. c.) reikia pritarti. Bet iš to gretinimo nepaaiškėja svarbiausias dalykas – žodžio (nom. pl. fem.) pr. *pasuprēs „lentyna“ daryba: a) suponuoti, kad jis yra sufikso pr. *-rē- vedinys iš prefiksinio verb. pr. *pasup- „pasupti“, (sic – implicite – Pierson l. c., Trautmann l. c.) labai nepatikima (daugiau tokio darybos modelio substantyvų nėra pr. kalboje, nerandu jų ir lie. bei la. kalbose), b) manyti, kad tas pr. žodis (subst.) yra prefikso pr. *pa- „pa-“ [t. y. „po, apačioj“ (pvz. lie. pastalė̃) ar pan.] vedinys iš su „supimu“ susijusio subst. pr. *supr-, dar labiau nepatikima [„lentyna“ negali būti iš „daiktas, esantis po tuo (apačioj to ar pan.), kas supa(si)“].
Subst. (pl. tantum) *pasuprēs „lentyna“ jau vien dėl to, kad jis sietinas su verb. lie. sùp-ti „schaukeln“, bus buvęs ne „(prie sienos) prikalta lentyna“, o „pakabinama lentyna“ = „judanti lentyna“, t. y. „pasisupanti lentyna“ (= „pasisupantis 231 daiktas“); šį pr. subst., kaip pl. tantum, plg., pvz., su tos pačiõs šakniẽs subst. (ē-kamieniu, pl. tantum) lie. sūpuõklės „Schaukel“ (= „daiktas suptis“).
Manau, kad subst. (pl. tantum) pr. *pasuprēs „pasisupanti lentyna“ atsirado vietoj senesnio subst. (pl. tantum) pr. *suprēs „besisupanti lentyna“ pagal santykį subst. *sup-rēs „besisupanti lentyna“: verb. (neprefiksinis) *sup- „supti(s)“ = verb. (prefiksinis) *pa-sup- „pa(si)supti“: x, kur x = subst. *pasup-rēs „pasisupanti lentyna“; plg., pvz., lie. subst. paskend-uõlis (: verb. paskend- „paskęsti“), atsiradusį vietoj senesnio subst. skend-uõlis (: verb. skend- „skęsti“).
Subst. (pl. tantum) pr. *suprēs „besisupanti lentyna“ yra iš (subst.) „tai, kas besisupantis“ – fleksijos vedinys iš adj. pr. *suprā-/*supra- „besisupantis“ [plg., pvz., lie. subst. plìkė „tai, kas plika“ adj. plikà/plìkas (žr. Skardžius ŽD 72); plg. dar s. v. paustre], o šis laikytinas sufikso pr. *-rā- (*-ra-) vediniu iš verb. pr. *sup- „supti (linguoti, judinti)“ (plg., pvz., lie. verb. gud- „gusti, prasti“ adj. gùdras () „gudrus“, žr. Skardžius ŽD 299).
Verb. pr. *sup- „supti (schaukeln)“ < „judinti (supti, linguoti ir pan.)“ = „… judinti (supti, linguoti ir pan.)“ bus buvęs *„berti (pilti); judinti (supti, linguoti ir pan.), iš kurio yra: a) balt. žodžiai – verb. lie. sùp-ti „(ap)siausti, gaubti“ (< *„apiberti, apmesti“); supti (schaukeln)“ (LKŽ XIV 200t.), sū́p-oti „sūpuoti; (refl.) gaubstytis“ (LKŽ XIV 198), sū́p-úoti „sūpuoti(s)“ (LKŽ XIV 205t.), siū́p-úoti „t. p.“ (LKŽ XII 608), siaũp-ti „(ap)supti, (ap)gaubti“ (LKŽ XII 474; < *„apiberti, apmesti“), saũp-ti „gaubti“ (LKŽ XII 203), la. šūp-ât „supti“ (ME IV 110; < *sʹūp-) ir kt., b) sl. žodžiai – verb. s. rus. съ-съп-у съ-су-ти „užberti“ (< *sŭ-/*saup-) ir kt. Plg., pvz., Būga RR II 610, ME IV 110 (ir liter.), Trautmann BSW 293, Vasmer ESRJ III 818, Fraenkel LEW 943t. (ir liter.).
Verb. balt.-sl. *seup- (: *saup- : *sup-) „berti (pilti); judinti (supti, linguoti ir pan.) reikšmę „… judinti (supti, linguoti ir pan.)“ laikau išvestine iš *„berti (pilti)“, tiksliau sakant, iš „ranką judinti (mosuoti, supti) beriant (pilant) grūdus (juos sėjant) ir pan.
232 Verb. balt.-sl. *seup- (: *saup- : *sup-) „berti (pilti); judinti (supti, linguoti ir pan.)“ – formanto *-p- išplėstas verb. balt.-sl. *seu-/*sau-/*su- „t. p.“, iš kurio yra, pvz.: a) verb. (išplėstas formanto *-b-) balt. (dial.) *seub-/*sub- „berti (pilti); judinti (supti ir pan.)“ (plg. Trautmann l. c., Fraenkel LEW 779) > lie. siaũb-ti „… gaubti…“ (LKŽ XII 471 s. v. 1 siaũbti 9; < *„apiberti, apmesti“) bei „šėlti, dūkti, siausti…“ (LKŽ XII 471 s. v. 1 siaũbti 3), siūb--úoti „supti, linguoti“ (LKŽ XII 585tt.), la. šaũb-ît „t. p.“ (ME IV 5), b) verb. (išplėstas formanto *-t-) balt. (dial.) *seut- „berti (pilti); judinti (supti ir pan.)“ (plg. Fraenkel LEW 780 ir liter.) > lie. siaũt- (siaũsti) „pilti, berti tolyn…“ (LKŽ XII 482tt. s. v. 1 siaũsti 6) bei „smarkiai reikštis, šėlti, siautėti“ (LKŽ XII 482t. s. v. 1 siaũsti 16), siut- (siùsti) „išdykauti, šėlioti, dūkti…“ (LKŽ XII 621 s. v. siùsti 7) ir pan., c) subst. (sufiksinis deverbatyvas) balt. dial. *sū̆-jē „bėrimas (Ausschütten), pylimas (Gießen)“ (žr. suge).
Verb. balt.-sl. *seu- (: *sau-: *su-) „berti (pilti); judinti (supti, linguoti ir pan.)“ < verb. ide. *seu- (: *sou- : *su-) „t. p.“, iš kurio kildinu ne tik verb. lie. siaũ-(sti) (žr. anksčiau) ir pan. (plg. Pokorny IEW I 914 s. v. 4. seu-), bet ir gr. ὕει „lyja (es regnet)“ [< *su- „pilti (berti)“] ir kt. (Pokorny IEW I 912t. s. v. 1. seu-), s. ind. suv-áti „judina“ ir kt. (Pokorny IEW I 914 s. v. 3. seu-).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 97.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.