Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 254–255 psl.

penpalo

penpalo „wachtel (Wachtel) – putpelė“ E 770 nom. sg. fem. = pr. *penpalɔ̄, t. y. *penpalā.
Šis pr. žodis jau seniai (ir teisingai, žr. toliau) gretinamas su sl. *perpelъ „putpelė“ (> rus. пе́репел „t. p.“ ir kt.), lie. píepala „t. p.“, la. paîpala „t. p.“ ir pan. [žr., pvz., Trautmann AS 393 (ir liter.), Trautmann BSW 204, ME III 34, Endzelīns SV 222 (ir liter.), Vasmer ESRJ III 238t. (ir liter.), Fraenkel LEW 586 (ir liter.), Pokorny IEW I 801], tačiau jų visų istorija (ir ypač daryba) turi daug neaiškumų.
Pr. (E 770) penpalo taisyti į *perpalo (Trautmann AS 393) nematau jokio reikalo (žr. ir Endzelin SBE 90, Endzelīns SV 222 ir liter.).
Pr. (E) *penpalā „putpelė“ matyt disimiliuotas iš *pelpalā „t. p.“ (Bezzenberger XLIV 299, Endzelīns l. c., Fraenkel l. c.), plg., pvz., lie. *kalkala- kañkalas „skambalas“ (pvz. Skardžius ŽD 23, Fraenkel LEW 215). Pr. *pelpalā „putpelė“ – iš subst. (ā-kamienio, fem.) vak. balt. *pelpelā „t. p.“ (čia dėl pr. *-al- vak. balt. *-el- plg. Endzelin SBE 90), plg. jo giminaitį subst. (o-kamienį, masc.) sl. *pelpelas „t. p.“ [disimiliuotą į sl. *perpelъ „t. p.“, žr. Vasmer ESRJ III 239 (s. v. пе́репел) ir liter.].
Tas vak. balt.-sl. subst. *pelpelas/*pelpelā „putpelė“ [su cirkumfleksiniu *pel̃- (plg. rus. пе́ре-пел „t. p.“)] yra matyt bendras visiems baltams ir slavams – suponuoja subst. (o/ā-kamienį, masc. resp. fem.) balt.-sl. *pel-pelas/*pel-pelā „t. p.“ (reduplikacinį), kuris 255 bus buvęs kartu ir putpelės kvazionomatopėja (plg. Vasmer l. c.) – panašiai kaip, pvz., lie. pùtpelė [dėl jos (putpelės) balso žr. Ivanauskas LP II 180]. Toks (kvazionomatopėjiškas) balt.-sl. *pel-pelas/* „putpelė“ (ypač jo reduplikacinis skiemuo *pel-) ryt. balt. dialektuose buvo gerokai [t. y. daugiau nei minėtieji pr. (E) *penpalā ir sl. *perpelъ] perdirbtas ir davė, pvz.: lie. píe-palas, -a „t. p.“, píe-pelė „t. p.“ (LKŽ IX 921t.), la. paî-pala „t. p.“, paîpale „t. p.“ (ME III 34), lie. pùt-pela „t. p.“, pùt-pelė „t. p.“ ir kt. (LKŽ X 1138t.).
Esu linkęs manyti, kad subst. balt.-sl. *pelpelas/*pelpelā „putpelė“ yra iš subst. mob. balt.-sl. *pelpelas/*pelpelā „tas (ta), kuris pilkšvas (pilkšva)“ (putpelė turi pilkšvos spalvõs, žr. Ivanauskas LP II 179) – reduplikacinis (ir kvazionomatopėjiškas!) vedinys iš adj. (o/ā-kamienio balt.-sl. *pela- „pilkšvas“ (dėl jo žr. s. v. pele).
Pastaba. Sl. *perpelъ „putpelė“, pr. (E) penpalo „t. p.“, lie. píepala(s) „t. p.“ ir pan., nenagrinėdami jų darybos, segmentų *-pel-/-pal- kilmę kitaip suvokia, pvz., Pokorny l. c., Fraenkel LEW 586 (ir liter.). Su tais sl. *perpelъ, pr. (E) penpalo ir kt. sieti ir pr. pippalins (acc. pl.) „paukštis“ (žr., pvz., Trautmann AS 393, 399, Trautmann BSW 204, Vasmer l. c. ir liter., Pokorny l. c.), man rodos, nereikėtų (žr. pippalins).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek Coll. Pr. II 15; Hinze LgB V–VI 173t.; Matzenauer BKAS 100; Smoczyński BSI VIII 29t.; Vaan EDL 444.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.