perwūkauns „beruffen (berufen) – pašaukęs“ III 4512–13 [338] (= pawadina „pašaukė“ VE 1715) partic. praet. act. nom. sg. masc. = pr. (III) *pervūka(v)uns suponuoja verb. (inf.) pr. (III) *pervūkau-tvei „pašaukti“ matyt iš *„paršaukti“ – prefikso pr. (III) *per- „par-“ (žr. s. v. v. perēit, per-) vedinį iš verb. pr. (III) *vūkau-tvei „šaukti“ (žr. wūkawi) < pr. *vākau-tvei „t. p.“ < *„šūkauti“, kuris gali būti vedinys (su pailgintu šaknies balsiu) iš subst. pr. *vaka- „šūkis, šaukimas“ (o- ar i̯o-kamienio, žr. wackis); plg., pvz., lie. dial. verb. bū́drau-ti – vedinį (su pailgintu šaknies balsiu iš adj. bùdras (Skardžius ŽD 500).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 276 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 412.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.