pyculs „helle (Hölle) – pragaras“ E 10 nom. sg. masc.; acc. sg. (masc.) pekollin „helle (Hölle) – pragarą“ I 718 [531], pykullien „hellen (Hölle) – t. p.“ II 718 [1130], pickullien „t. p.“ III 432 [3115] (= peklosna „į pragarus“ VE 164–5), III 12712 [792].
Suponuoja subst. (o-kamienį, nom. sg. masc.) pr. (I, II, III) *pikuls „pragaras“ < pr. *pikulas „t. p.“, kuris, veikiamas homonimo pr. *pikùlas „velnias“ (žr. pickūls), prie pastarojo matyt buvo prisitaikęs ir kirčiavimu. Pr. *pikùlas „pragaras“ – skolinys iš subst. (masc.) vak. sl. *pьkъlъ „t. p.“ (> s. lenk. pkieł „t. p.“), plg. Brückner AslPh XX 488, Trautmann AS 398, Endzelīns SV 226, Fraenkel LEW 564 (s. v. peklà ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 280 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 426; Hamp FsSchmalstieg 63tt.; Smoczyński SPJ 158.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.