Pogusania (1287 m.), Pogesania (1326 m.) ir pan. (Gerullis ON 127t., Būga RR III 113t.) – dk. variantai vienõs prūsų žemės (srities) pavadinimo „(vok.) Pogesanien“, apslavinto (apie tai žr. Gerullis l. c., Būga l. c.) iš pr. lyties, kurią Būga (l. c.) sulietuvino į (lie.) Pagudė̃. Lytyje (dk., XV a.) terra Pagudinensis (SRP II 404) slypi, man rodos, ne pr. *Pagudinē „Pagudė“ (sic Būga l. c.), o pr. *pagudinai (ar *pagudinʹai < *pagudinjai) „Pagudės prūsai“ [lietuviškai būtų ne pagudėnai „t. p.“ (sic Būga l. c.), o pagudìnai (ar pagudìniai) „t. p.“] – sufikso *-in- vedinys iš pr. *Pagudē „Pagudė“ (dėl jo žr. toliau).
Man rodos, kad minėtose dk. lytyse Pogusania, Pogesania ir pan. 309 ieškotinas ne (žemės vardas) pr. *Pagudjan „Pagudė“ (i̯o-kamienis, neutr.) < (appell.) subst. pr. *pagudjan „pakrūmė“ (sic Gerullis l. c., Būga l. c.), o (žemės vardas) pr. *Pagudē „Pagudė“ (ē-kamienis, fem.) < gvv. *Pagudē < up. *Pagudē (plg. PKP I 16, išn. 46), kuris yra greičiausiai iš *„intakas upės pr. *Guda-“ (plg. s. v. v. Passeria, Pomizania) – prefikso pr. *pa- „pa “ (žr. pa-) vedinys iš vak. balt. (up.) *Guda- (= lie. up. Gùdas) < (appell.) adj. balt. *guda- „besilankstantis“ (dėl jo žr. s. v. gudde).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 308–309 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.