polaikūt „behalten – palaikyti“ III 3513 [2723] (= palaikiti „palaikyti“ VE 133) inf.; partic. praet. pass. nom. sg. masc. polaikūts „behalten – palaikytas“ III 1217 [7518]; praes. 3 sg. polaiku „behelt (behält) – palaiko“ III 5118 [3533] (= palāika „palaiko“ VE 2015–16); praes. 1 pl. polāikumai „behalten – palaikome“ III 5523–24 [396].
Rekonstruotinas verb. (inf.) pr. (III) *palaikū-tvei „palaikyti“ = pr. (III) praef. *pa- „pa-“ (žr. po) + verb. (inf.) *laikū-tvei „laikyti“ (žr. laikūt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 315 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SSJ 355tt., LAV 211tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.