pomatre „stifmuter (Stiefmutter) – pamotė“ E 180 nom. sg. fem. galėtų būti pr. *pɔ̄mɔtrē [ar su *pō- (?), plg. Endzelīns SV 97–98], t. y. *pāmatrē (matyt su kirčiuotu akūtiniu *pā́-), kurio šakninis pr. (E) *-a- = *-ɔ- gal vietoj pr. *-ā- = *-ɔ̄- atsirado dėl Endzelyno nurodytų priežasčių [Endzelīns FBR XI 181t. (apie čia minimus passons ir ponasse žr. s. v. v.)], o gal dar ir dėl to, kad lyties pr. (E) *pɔ̄mɔ̄trē (su dviem ilgaisiais *-ɔ̄- !) šakninis *-ɔ̄- (nekirčiuotas), savo kiekybe eventualiai disimiliuojamas su prefiksiniu *-ɔ̄- (kirčiuotu), galėjo okazionaliai virsti į *-ɔ- (trumpąjį).
Bet, man rodos, kur kas patikimiau suponuoti, kad pr. (E 180) pomatre = *pɔ̄mɔtrē yra klaida, nulemta jo balsių *-ɔ̄- ir *-ɔ- okazionalios kiekybinės metatezės (plg. metatezinę klaidą, pvz., s. v. wubri, žr.), vietoj pr. *pɔmɔ̄trē = (t. y.) *pàmātrē (su kirčiuotu *pà- resp. nekirčiuotu *-mā-, plg. lie. pãmotė). Manyti, kad pr. (E 180) pomatre minėtu būdu suponuoja pr. (*pɔmɔ̄trē =) *pamātrē būtent su *pă- (ir su *-mā-), verčia ir štai kas: tik prefiksą balt. *pa- (ne *pā-!) turi lie. pã-motė = la. pa-mãte bei lie. pã-tėvis = la. pa-tẽvis ir pr. *pa-tāvīs „patėvis“ (žr. s. v. patowelis).
Pr. *pàmātrē „pamotė“ yra iš *pàmāterē „t. p.“ [plg. lie. dial. (Ryt. Pr.) pamóterė „t. p.“ (LKŽ IX 306) turbūt iš *pã-moterė „t. p.“], kuris – prefikso *pa- (žr. pa-) bei fleksijos vedinys iš subst. pr. *māter- „motina“ (žr. mūti).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 319 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson NCOP 76t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.