Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 325–326 psl.

Ponarthen

Ponarthen (1419 m.) „jetzt Ponarth Kr. Königsberg“ (Gerullis ON 130) – gyvenvietės (ji dabar Karaliaučiaus miesto dalis) dk. vardas, iš kurio, man rodos, galima atstatyti i̯o-kamienį (neutr., nom.-acc. sg.) vv. (gvv.) pr. *Pànartʹan [su kirčiuotu *Pà-; lietuvintinas į (masc.) Pãnartis (Pãnarčio) arba Panartỹs (Pãnarčio)] < *Pànartjan, laikant jį prefikso pr. *pa- „pa-“ (žr. pa-) bei fleksijos vediniu iš upės (upelės) vardo pr. *Nartā (fem.). Plg. darybinį santykį, pvz., lie. up. Dusetà (fem.) vv. (Pãdusetis) Padusetỹs > (Pãdustis) Padustỹs, kuris i̯o-kamienis masc. matyt vietoj pirmykščio neutr.: plg. darybos santykį, pvz., rus. река „upė“ (fem.) поречье „paupys“ (neutr.), – tokį darybos santykį, kuris savo modeliu yra balt.-sl. epochos reliktas.
Pr. up. *Nartā kildinu iš adj. (fem.) vak. balt. *nartā „sūkuringa“ [derinto prie subst. (fem.!) vak. balt. „upė“ (žr. ape)], kuris suponuoja adj. (o/ā-kamienį) vak. balt. *narta-/nartā- „sūkuringas/sūkuringa“. Iš šio vak. balt. adjektyvo bus atsiradusi gretybė substantyvų vak. balt. dial. *nartan „sūkuringumas“ (matyt neutr., 326 plg. s. v. giwan) resp. *nartā „t. p.“ (fem.); pastarąją gretybę, man rodos, atspindi gretybė substantyvų lie. dial. (Vak. Liet.!) nar̃tas „srauni upės tėkmė, sraunuma“ (masc. neutr.) resp. nartà „t. p.“ (dėl jų dviejų žr. LKŽ VIII 562 s. v. v. 2 nar̃tas ir 1 nartà).
Adj. (o/ā-kamienis) vak. balt. *narta- „sūkuringas“ < *„narstantis (nardantis)“ (upės sūkuriai primena vandens srautų narstymą) – sufikso *-ta- vedinys iš balt. verb. (matyt intens.) *nar- „narstyti“ (iš čia, pvz., verb. lie. nar- nár-styti, žr. Skardžius ŽD 538) balt. verb. (ne intens.) *ner- „nerti“ (dėl jo žr. s. v. v. Neria, nurtue).

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.