Ponarthen (1419 m.) „jetzt Ponarth Kr. Königsberg“ (Gerullis ON 130) – gyvenvietės (ji dabar Karaliaučiaus miesto dalis) dk. vardas, iš kurio, man rodos, galima atstatyti i̯o-kamienį (neutr., nom.-acc. sg.) vv. (gvv.) pr. *Pànartʹan [su kirčiuotu *Pà-; lietuvintinas į (masc.) Pãnartis (Pãnarčio) arba Panartỹs (Pãnarčio)] < *Pànartjan, laikant jį prefikso pr. *pa- „pa-“ (žr. pa-) bei fleksijos vediniu iš upės (upelės) vardo pr. *Nartā (fem.). Plg. darybinį santykį, pvz., lie. up. Dusetà (fem.) → vv. (Pãdusetis) Padusetỹs > (Pãdustis) Padustỹs, kuris i̯o-kamienis masc. matyt vietoj pirmykščio neutr.: plg. darybos santykį, pvz., rus. река „upė“ (fem.) → поречье „paupys“ (neutr.), – tokį darybos santykį, kuris savo modeliu yra balt.-sl. epochos reliktas.
Pr. up. *Nartā kildinu iš adj. (fem.) vak. balt. *nartā „sūkuringa“ [derinto prie subst. (fem.!) vak. balt. „upė“ (žr. ape)], kuris suponuoja adj. (o/ā-kamienį) vak. balt. *narta-/nartā- „sūkuringas/sūkuringa“. Iš šio vak. balt. adjektyvo bus atsiradusi gretybė substantyvų vak. balt. dial. *nartan „sūkuringumas“ (matyt neutr., 326 plg. s. v. giwan) resp. *nartā „t. p.“ (fem.); pastarąją gretybę, man rodos, atspindi gretybė substantyvų lie. dial. (Vak. Liet.!) nar̃tas „srauni upės tėkmė, sraunuma“ (masc. ← neutr.) resp. nartà „t. p.“ (dėl jų dviejų žr. LKŽ VIII 562 s. v. v. 2 nar̃tas ir 1 nartà).
Adj. (o/ā-kamienis) vak. balt. *narta- „sūkuringas“ < *„narstantis (nardantis)“ (upės sūkuriai primena vandens srautų narstymą) – sufikso *-ta- vedinys iš balt. verb. (matyt intens.) *nar- „narstyti“ (iš čia, pvz., verb. lie. nar- → nár-styti, žr. Skardžius ŽD 538) ← balt. verb. (ne intens.) *ner- „nerti“ (dėl jo žr. s. v. v. Neria, nurtue).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 325–326 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.