raugus „lap (Lab, aus Kälbermagen hergestelltes Mittel zum Scheiden der Milch) – raugas“ E 691 nom. sg. masc. (dėl jo rekonstrukcijos žr. toliau). Jo giminaičiai (žr. toliau) yra seniai žinomi [žr., pvz., Berneker PS 315, Trautmann AS 414, Trautmann BSW 244t., ME III 487, Endzelīns SV 238, Vasmer ESRJ III 526, Fraenkel LEW 705t., Pokorny IEW I 871, Jēgers KZ LXXX 142t., Karaliūnas BKS 51, 83t. (ir kitur passim)], tačiau jis bei jo giminaičiai nebuvo analizuoti (arba, man rodos, buvo menkai resp. nepakankamai analizuoti) istorinės žodžių darybos aspektu; todėl to pr. žodžio bei jo giminaičių etimologija nėra visai aiški.
Pr. (E 691) raugus morfologinė rekonstrukcija, kiek man žinoma, nebuvo nagrinėta: implicite manoma, kad jis buvo u-kamienis. Tačiau man atrodo, kad jis buvo o-kamienis pr. (E) *raugus < pr. *raugas „t. p.“ (plg. s. v. v. auwerus, gandams, kalmus, kalpus) < balt. *ráugas „raugas, raugalas“ (> lie. ráugas „t. p.“ = la. raûgs „t. p.“).
Subst. (o-kamienis) balt. *ráugas „raugas, raugalas“ (nom. sg. masc.) yra matyt iš subst. (balt.) *„tai, kas rūgštu“ = *„rūgštumas“ < *„dėl atsirūgimo (Rülpsen) atsiradęs burnoje tam tikras rūgštumas (jo skonis)“ < *„atsirūgimas (das Rülpsen)“ – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. (turbūt atematinio) balt. *réug- „atsirūgti (rülpsen)“ [> lie. riáug-mi „atsirūgstu“ (praes., atematinis) resp. (inf.) riáug-ėti „atsirūgti“], kurio paradigmoje bus buvusi ir lytis verb. (matyt inf. ir praet.) balt. *rū́g- „t. p.“ (plg. s. v. krūt) > lie. (at)-rū́g-ti „atsirūgti“ (LKŽ XI 906 s. v. atrūgti 3). Dėl tos subst. balt. *ráugas darybos (iš verb. balt. *réug-/*rū́g-) plg., pvz., balt. (verb. *mer-/*mir- „mirti“ →) subst. *maras „mirimas“ > lie. mãras (žr. Skardžius ŽD 27).
16 Tuo metu, kai ta lytis verb. (inf., praet.) balt. *rū́g- „atsirūgti (rülpsen)“ gavo reikšmę *„dėl atsirūgimo darytis burnoje tam tikram rūgštumui (jo skoniui)“ > *„darytis rūgščiam“ (> lie. rū́g-ti „t. p.“ = la. rûg-t „t. p.“, žr. dar s. v. ructandadan), greta jo pagal santykį, panašų, pvz., į lie. lū́ž-ti „darytis lūžtamam, laužiamam“: láuž-ti „daryti lūžtamą, laužiamą“, atsirado ir lytis verb. balt. (dial.) *ráug- „daryti rūgštų, raugti“ (> lie. ráug-ti „t. p.“ = la. raûg-t „t. p.“). Čia matyt dar šiek tiek prisidėjo ir subst. balt. *ráugas „tai, kas rūgštu“, t. y. santykis, panašus, pvz., į lie. verb. láuž-ti (lū́žti): subst. láužas „krūva virbų, žabų“ (< *„tai, kas sulaužyta, sulūžę“), skatino greta subst. balt. *ráugas „tai, kas rūgštu“ atsirasti minėtam verb. balt. (dial.) *ráug-. Veikiausiai dėl [balt. (dial.) *ráug- >] lie. ráug-ti „raugti (einsäuern)“ (= la. raûg-t „t. p.“) ir kt. šaknies vokalizmo įtakos greta lie. riáug-ėti „atsirūgti (rülpsen)“ atsirado lie. (LKŽ XI 282t.) ráug-ėti „atsirūgti; rūgti (sauer werden)“ (= la. raûdz-ēt „raugti“ resp. raûg-tiês „atsirūgti“, žr. ME III 485 resp. 487), plg. la. raûg-âties „atsirūgti“ (= lie. dial. riáug-oti „t. p.“).
Verb. balt. *réug-/*rūg- „atsirūgti“ = balt.-sl. *reug-/*rūg- „t. p.“ (> rus. рыг-ать „riaugėti“ ir kt. žr., pvz., Vasmer l. c.) yra iš verb. ide. *reug- (: *rug-) „atsirūgti ir pan.“ > gr. ἐ-ρεύγ-ομαι „atsirūgstu, vemiu“ ir kt. (žr. Pokorny l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 15–16 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 454; Cheung EDIV 195; Derksen EDSIL 441t.; Rix LIV 509; Smoczyński SEJL 502, 513; Vaan EDL 529.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.