rikijwiskan „herrligkeyt (Herrlichkeit) – šaunumą, šlovingumą“ III 653 [4312–13] (= garbe „garbę, šlovę“ VE 2612) subst. acc. sg. fem. = pr. *rikīviskan (kirčiuotas skiemuo – turbūt *-kī-) < *rīkijīviskan „t. p.“ (kirčiuotas skiemuo – turbūt *-jī-) ← adj. (ā-kamienis, acc. sg. fem.) pr. *rīkijīviskan „šaunią, šlovingą“ < „viešpatišką“ (verstinis žodis, plg. s. v. rikijiskai) – sudurtinio sufikso *-īvisk- vedinys iš subst. pr. *rīkija- „viešpats, ponas“ (žr. rikis).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 24 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.