Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 67–68 psl.

sasnis

sasnis (matyt ne sasins, žr. toliau) „hase (Hase) – zuikis, kiškis“ E 659 nom. sg. masc. = pr. *sasnīs (i̯o-kamienis), žr. toliau. Šį pr. (E 659) žodį skaitė sasnis (ne sasins) jau Būga (RR III 112, 118, žr. ir Mažiulis PKP II 327), nors taip skaitomo E žodžio „zuikis“ morfologinė rekonstrukcija bei daryba iki šiol pasiliko neanalizuota.
Dauguma tyrinėtojų mano, kad pr. žodis E 659 („zuikis“), taip pat pr. žodis E 697 („zuikių tinklas“, žr. sasnitinklo) skaitytini sasins resp. sasintinklo (Bezzenberger BB XXVIII 158t., Trautmann AS 420, Gerullis ON 152, Trautmann BSW 323, Endzelīns SV 242, Fraenkel LEW 591, 989, Kluge EWDS 291, Pokorny IEW I 533, Mayrhofer KEWA III 317). Tačiau tokiu skaitymu nelengva patikėti: a) šitokio pr. *sasin- „zuikis“ darybą, laikant jį sufikso *-in- vediniu, sunku paaiškinti, o b) žinoma hipotezė, kad toks pr. *sasin- savo segmentu *-in- esąs konsonantinio kamieno kilmės žodis (Bezzenberger l. c., Trautmann l. c., Endzelīns SV 47), yra labai abejotina vidinės rekonstrukcijos aspektu.
Taigi manyčiau, kad pr. žodis E 659 „zuikis“ skaitytinas ne sasins, o sasnis = pr. *sasnīs (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.), ir kildintinas iš subst. mob. (masc.)* „pilkis (der Graue)“ (dėl „zuikis“ < „pilkis“ plg., pvz., Fraenkel LEW 989, Pokorny l. c.), o šis laikytinas fleksijos vediniu iš adj. (o-/ā-kamienio) vak. balt. *śasna- „pilkas (grau)“ [plg., pvz., lie. adj. pìlkas „grau“ subst. mob. (i̯o-kamienis, masc.) pìlkis „der Graue“, žr. dar Skardžius ŽD 66] < adj. vak. balt. *śasna- „t. p.“ (žr. toliau).
Iš to vak. balt. adjektyvo fem. lyties, t. y. iš adj. (ā-kamienio) vak. balt. *śasnā- „pilka“ kildinu up. vak. balt. *Śasnā „Pilka upė“ (plg. lie. adj. pilkà up. Pil̃kė, žr. Vanagas 259) > *Sasnā, kurį atspindi: a) lie. (< jotv.) up. Sasnà (Marijampolės raj.) ir b), pvz., pr. up. *Sasnā etn. *Sasnā „Sasnos 68 žemė tarp Lubavo ir Galindos“ [Būgos (RR III 118) sulietuvintas į Sasnà], 1263 m. užrašytas dk. lytimi Sassin (dėl jos žr. Būga l. c.). Taigi etn. pr. *Sasnā yra ne „zuikinės“ (taip norėtų spėti, pvz., Būga l. c.), o hidroniminės kilmės vardas. Galimas daiktas, kad ir vietovardžio dk. (1303 m.) Sassenpile (Gerullis ON 152) segmente Sassen- slypi minėtas pr. up. *Sasnā ar ež. *Sasnan (kitaip – Gerullis l. c., Būga l. c.), kuris tame vietovardyje dėl liaudies etimologijos buvo siejamas su panašiai skambėjusiu žodžiu pr. „zuikis“ (tai rodo to vietovardžio vertimas į vok. Hasenberg, lenk. Zajączkowo, dėl jų žr. Būga l. c.).
Adj. vak. balt. *śasna- „pilkas“ < adj. ide. dial. *ḱasno- „t. p.“ < *kasno- „t. p.“ (tokį ide. dial. adj. įprasta rekonstruoti tik iš lo. cānus „t. p.“ < *casnos „t. p.“, žr., pvz., Pokorny l. c.), kuris, man rodos, yra iš (adj.) *„pilką spalvą turintis“ < *„neryškiai blizgantis“ – sufikso (ide.) *-no- vedinys iš verb. ide. *ḱas- < *kas- „(neryškiai) blizgėti (blinzeln, schimmern)“ (toks ide. verb., kiek man žinoma, iki šiol nėra rekonstruotas, žr., pvz., Pokorny l. c.). Manyčiau, kad būtent iš to paties verb. ide. *kas- > *ḱas- „t. p.“ atsirado ir kitokių „zuikinių“ ide. dial. vedinių (dėl medžiagos žr., pvz., Pokorny l. c.), tarp jų ir fleksijos vedinys adj. ide. dial. *ḱaso- „neryškiai blizgantis“ > „pilkasis“ > subst. s. ind. śaśáḥ „zuikis“ ir pan.
Greta lyties ide. *kas- > *ḱas- (su *-a-) „blizgėti (neryškiai)“ (t. y. su maždaug tokia jo reikšme) galėjo būti ir jo lytis verb. ide. (dial.) *kes- > *ḱes- (su *-e-) „t. p.“ (dėl fonemų ide. *ĕ: *ă žr. Gamkrelidze-Ivanov IJI I 158, 160). Iš čia atsargiai suponuotinas verb. balt. *śes-/*śas- „t. p.“, kuris galėtų slypėti žodžiuose, pvz., lie. šeš-ė̃lis/šaš-ė̃lis „Schatten“ (dėl reikšmių „šešėlis“ ir „blizgėjimas ir pan.“ sambūvio plg., pvz., s. ind. chāyā́), up. Šeš-ùpė, Šeš-uvà ir pan. (visų jų šaknis šeš- resp. šaš- yra matyt iš *šes- resp. *šas-); šių žodžių etimologija iki šiol nėra išaiškinta (žr., pvz., Fraenkel LEW 975t., Vanagas 329t.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 666; Matasović EDPC 192t.; Matzenauer BKAS 111; Mayrhofer EWA II 624t.; Orel HGE 164; Vaan EDL 88t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.