Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 72–75 psl.

saule „sunne (Sonne) – saulė“ E 7 nom. sg. fem. = pr. *saulē (žr. dar Sawliskresil) < subst. (fem.) balt. *saulē (> lie. sáulė = la. saũle) yra iš senesnio subst. (fem.) balt. *saul(i)jā „t. p.“ [čia dėl *-(i)jā > *-ē žr., pvz., Kuryłowicz ABSl III 83tt.]. Jis, nors ir tolimų ide. prokalbės laikų reliktas (žr. toliau), savąja struktūra yra specifinis baltų kalbų žodis: visai tokios pat struktūros žodžio „saulė“ neturi nė viena indoeuropiečių kalba. Šio balt. žodžio santykiai su sl. *sulnika- „saulė“ ir kitų ide. kalbų žodžiais (žr., pvz., Trautmann BSW 251, Vasmer ESRJ III 710, Fraenkel LEW 765t., Pokorny IEW I 881t., Gamkrelidze-Ivanov IJI II 684) yra labai sudėtingi ir daugeliu atžvilgių iki šiol labai neaiškūs.
Pastaba. Nėra jokios abejonės, kad balt. bei balt.-sl. prokalbe ir pačia ide. prokalbe šnekėjusiems žmonėms žodis „saulė“ buvo ne tik „saulė“, bet ir „Saulė“ (t. y. ir dievybės pavadinimas) – panašiai kaip „žemė“ buvo ir „Žemė“ (žr. s. v. 73 same): žodžiais „Saulė“ ir „Žemė“ senovėje buvo vadintos dvi didžiausios dievybės (jų pavadinimai balt. kalbose net morfologiškai panašūs: balt. *saul-ē < *sauljā ir źem-ē < *źemjā).
Rekonstruojamasis subst. (sg. tantum) ide. *s(a)u̯Hel-/n- „saulė“ (Gamkrelidze-Ivanov l. c., plg., pvz., Pokorny l. c.), kaip žinoma, buvo l/n-heteroklitas (žr., pvz., Benveniste Origines 11t.), kuris (kaip „saulė“) pagal jo formą (heteroklitas) – generis inactivi (> neutr.), bet pagal jo semantiką (kaip „Saulė“!) – matyt kartu ir generis activi [t. y. jis galėjo turėti ir ergatyvo (> genityvo) formą].
Manyčiau, kad žodžio ide. „saulė“ paradigmoje (l/n-heteroklitinėje) jo segmento, ėjusio prieš fleksijas, vokalizmas su fleksijų vokalizmu santykiavo pagal apofoninę „lygsvarą“ [panašią į tai, kas pasakyta apie žodžio ide. resp. balt.-sl. „žemė“ (ne heteroklitinio) paradigmą, plačiau žr. s. v. same]. Kitaip sakant, žodis ide. „saulė“ (l/n-heteroklitas, K-kamienis sg. tantum) bus turėjęs maždaug tokią paradigmą – paradigmą su tokiomis neperiferinių linksnių formomis [plg. žodžio ide. resp. balt.-sl. „žemė“ (ne heteroklito) neperiferinių linksnių formas, žr. s. v. same]:
a) forma [„nom. (-acc.)“] *sau(H)el (su neapofoniniu *-a-), iš kurios išriedėjo, pvz., italik. *sāu̯el > lo. *sāu̯ŏl > sol „saulė“;
b) forma („dat.-loc.“) *sau(H)en-i, vėliau – *sau(H)en-i/*sau(H)n-ei ir [dėl. „nom.-(acc.)“ *sau̯(H)el poveikio] gretiminė forma *sau̯(H)el-i/*sau̯(H)l-ei; pastarosios formos pagrindu bus atsiradęs, pvz., gr. *sāu̯eli + -o- > sāu̯elii̯os > gr. (Hom.) ἠέλιος „saulė“;
c) dar galėjo būti (žr. anksčiau) ir forma [„gen.“ (erg.)] *sau̯(H)en-s, vėliau – *sau̯(H)en-s/*sau̯(H)n-e/os ir greta *sau̯(H)el-s/*sau(H)l-e/os.
Žodyje ide. „saulė“ po to, kai jame išnyko laringalas *-H- (jis gal ne visose šio ide. prokalbės žodžio formose buvo) ir šio ide. žodžio neapofoninis diftongas ide. (*-au̯H- >) *-āu̯- (su neapofoniniu *-ā-!) išvirto į apofoninį diftongą ide. dial. (balt., sl., germ., ind.-iran.) *-āu- [t. y. į diftongą ide. dial. *āu, 74 dabar jau galėjusį apofoniškai santykiuoti su ide. dial. *au (< ide. *ou/*au) ir *u/*ū], susidarė nauja apofoninė „lygsvara“ – apofoninė „lygsvara“ jau tarp pačios žodžio ide. dial. „saulė“ šaknies ( o ne – kaip anksčiau – prieš fleksijos buvusio segmento) vokalizmo ir fleksijų vokalizmo.
Dėl tos apofoninės „lygsvaros“ iš minėtų žodžio ide. „saulė“ formų paradigmos išriedėjo, pvz., balt.-sl. žodžio „saulė“ tokia paradigma (apie jos susidarymą kitose ide. kalbose – kitąkart) – paradigma (neutr.; labai silpna K-kamienė paradigma, nes ji – supletyvi ir sg. tantum) su tokiomis jo neperiferinių linksnių formomis: a) nom. *sāul „saulė“ (iš senesnio *sāvel – dėl apofoninės „lygsvaros“: pirmasis jo skiemuo – ne su nykstamuoju vokalizmo laipsniu), b) gen. *sun-es „saulės“ (nes fleksija – ne nykstamojo vokalizmo laipsnio) ir greta *sul-es „t. p.“, c) dat.-„loc.“ *sun-ei „saulei“ greta *sul-ei „t. p.“ ir („loc.“) *sāun-i greta *sāul-i. Pastarõsios formos (ir nom. formos *sāul) pagrindu atsirado subst. balt. *sāuli + -ā > *sāul(i)jā „saulė“ > *sāulē (žr. anksčiau; plg. balt.-sl. *źemjā „žemė“ darybą, žr. s. v. same).
Minėtų supletyvinio (K-kamienio, sg. tantum, neutr.) žodžio balt.-sl. „saulė“ formų *sun-es „saulės“ (gen.) resp. *sul-es „t. p.“ (gen.) ir (dat.) *sun-ei „saulei“ resp. *sul-ei „t. p.“ pagrindu, jų šaknims kontaminuojantis (nes žodžio balt.-sl. „saulė“ paradigma buvo silpna, žr. anksčiau), atsirado subst. [i-kamienis (žr., pvz., Vasmer ESRJ III 710), neutr., nom.-acc.] sl. *sulni „saulė“ [plg. i-kamienį subst. (neutr.) balt.-sl. *źemi „žemė“, žr. s. v. same] → (diminut., neutr.) *sulnika- „saulelė“ > (neutr.) *sъlnьce „saulė“ > rus. солнце „t. p.“ ir kt. Didelį skirtumą tarp balt. *saulē „saulė“ ir sl. *sulni- „t. p.“ reikia aiškinti ne tuo, kad sl. prokalbė labai seniai atsiskyrė nuo balt. prokalbės, o tuo, kad balt.-sl. prokalbės dialektuose gana ilgai egzistavo supletyvinis (l/n-kamienis) subst. (K-kamienis neutr.) „saulė“. Žr. dar Mažiulis Blt XXX 46tt.
Pastaba. Hipotezė, kad žodis ide. „saulė“ giminiuojasi su verb. ide. *su̯el- „schwelen, brennen“ [> lie. svìl-ti (svẽl-a) 75 „sengen, schwelen“ ir kt., žr., pvz., Pokorny IEW I 1045 (s. v. 2. su̯el-), 881t. (s. v. sāuel-), Gamkrelidze-Ivanov IJI I 117)], yra abejotina, žr., pvz., Fraenkel LEW 766 (s. v. sáulė: „fraglich“), Frisk GEW I 632 (s. v. ἥλιος: „gänzlich unsicher“). Galima atsargiai spėti, kad žodis ide. „saulė“ kartu su žodžiu ide. „žemė“ (žr. s. v. same) yra ide. prokalbės skoliniai iš neindoeuropiečių dialektų.

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.