semeno „brochvogel (Brachvogel) – sėjikas“ E 752 nom. sg. fem. = pr. *sēmenɔ̄, t. y. *sēmenā. Čia pr. „sėjikas“ = „dirvinis sėjikas“, „kuolinga (žiurlys)“ ir gal dar koks paukštis, žr. toliau.
Pr. (E 752) semeno, verstą iš vok. (E 752) brochvogel, esu vertęs į lie. kúolinga (PKP II 44) ne tiek dėl to, kad vok. (E 752) brochvogel atitikmuo dab. vok. Brachvogel verčiamas į lie. kúolinga, žiurlys (VLŽ I 204), kiek štai dėl ko: lie. (didžioji) kúolinga „(großer) Brachvogel“ (Ivanauskas LP I² 250), (pr. subst. semeno giminaitis) lie. dial. sėmenà „kuolinga, žiurlys, dirvinis sėjikas“ LKŽ XII 357; bet (didžioji) kuolinga (žiurlys) ir dirvinis sėjikas – skirtingi paukščiai, tiesa, tos pačios sėjikų šeimõs, žr. Ivanauskas LP I² 204, 250.
Tačiau paukščiai „kuolinga“, t. y. „didžioji kuolinga (žiurlys)“ laikosi (peri) pelkėse ar prie jų ir prie ežerų, bet nusileidžia ir dirvonuose (Ivanauskas LP I² 250t.), o į pr. (E 752) semeno išverstasis vok. (E 752) brachvogel (ir dab. vok. Brachvogel) pažodžiui yra „pūdymo (Brache) paukštis“ (plg. lie. dial. pūdymė̃lis „sėjikas; kuolinga, žiurlys“ LKŽ X 842t.), vadinasi, artimesnis paukščiams „dirvinis sėjikas“, kurie laikosi irgi pelkėse ar prie jų, o rudens traukimo metu ypač mėgsta apsistoti plačiuose lygiuose laukuose (Ivanauskas LP I² 205). Kalbant apie paukščius „vok. (E 752) brochvogel“ ir „dirvinis sėjikas“ bei „kuolinga (žiurlys)“ ypač svarbu atsižvelgti į Trautmanno (AS 424) žodžius: vok. (E 752) brochvogel (taigi ir pr. semeno) esąs „Brachvogel, Name mehrerer sich gern auf Brache und Saatfeld aufhaltender Vögel (išretinta mano. – V. M.).
Remdamasis visa tuo, kas pasakyta, dabar manau, kad vok. 97 (E 752) brochvogel, vadinasi, ir pr. (E 752) semeno buvo ne „kuolinga“ (sic PKP II 44), o „sėjikas“, t. y. ne vien „dirvinis sėjikas“, bet ir „kuolinga (žiurlys)“ ir gal dar koks vienas sėjikų šeimos (ji gana didelė, žr. Ivanauskas LP I² 197tt.) paukštis.
Subst. (fem.) pr. *sēmenā „sėjikas“ = lie. dial. sėmenà „kuolinga (žiurlys), dirvinis sėjikas“ (retas žodis, žr. LKŽ XII 357 s. v. 2 sėmenà) yra iš subst. balt. dial. *sēmenā „ta paukštė (paukštis), kuri (būriais) pasirodo ypač sėjos (sėjimo) metu“ (plg. lie.: rugius sėja, kai pasikelia rudenį paukščiai, vadinami sėjikai LKŽ XII 315 s. v. 1 sėjìkas) < adj. (fem.) balt. dial. *sēmenā „ta, kuri susijusi su sėja (sėjimu)“, o šis – fleksijos vedinys iš subst. (K-kamienio) balt.*sēmen-, reiškusio „sėja (sėjimas)“ > „sėkla“ (žr. semen).
Be to, iš subst. (neutr., nomen abstractum) balt. *sēmen „sėja (sėjimas)“, išplečiant jį abstraktų darybai būdingu sufiksu *-ā [plg. subst. (nomen abstractum) balt. *veser (nom.-acc. sg. neutr.) + *-ā > *veserā, žr. s. v. dagis], galėjo atsirasti subst. (ne neutr.) balt. *sēmenā „sėja (sėjimas); tai, kas sėjama (sėkla)“[plg. formantą balt.-sl. *-ā (nom.-acc. pl.) → rus.(семен)-а „sėklos“ ir kt.]. Iš tokio subst. balt. *sēmenā (darybiškai asocijuojamo su verb. balt. *sē- „sėti“) bei iš kitų panašios struktūros substantyvų galėjo atsirasti sufiksas subst. balt. *-menā.
Iš minėtų adj. (fem.) balt. *sē-menā bei subst. (fem.) balt. *sē-menā (jie darybiškai abu buvo siejami su verb. balt. *sē- „sėti“ !) ir iš kitų panašios darybos žodžių susiformavo sufiksas adj./subst. balt. *-menā (žr. dar schumeno), kuris buvo imtas dėlioti ne tik prie verb., bet vėliau ir prie adj., ir net prie subst. (plg. Skardžius ŽD 232–233), žr. sealtmeno.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 96–97 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 17; Hinze LgB V–VI 167; Matzenauer BKAS 113.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.