Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 109–110 psl.

sindats

sindats „sitzend – sėdantis (sėdąs)“ I 91–2 [532], syndens „t. p.“ II 92 [1131] partic. praes. act. nom. sg. masc.; partic. praet. act. nom. sg. masc. sīdons „sitzende (sitzend) – sėdęs“ III 434 [3116] (= sæd „sėdi“ VE 166), sīdans „sitzend – sėdęs“ III 12713 [793]. Dėl to, kad vok. sitzend (I 82, II 82, III 424, III 12615) išverstas ne į pr. (I 91–2, II 92) „sėdintis“ (sic, pvz., Trautmann AS 426, Trautmann BSW 259, PKP II 73, 86) resp. pr. (I 91–2, II 92) „sėdėjęs“, o į pr. (I 91–2, II 92) „sėdantis (sėdąs)“ (plg. Endzelīns SV 126) resp. pr. (III 434, III 12713) „sėdęs“, kaltas yra vok. sitzen „sėdėti“, kuris Liuterio raštuose dažnai vartojamas reikšme „sėsti, sich setzen“ (žr. Paul DW 563).
Partic. praet. act. ne tik (III 434) sīdons „sėdęs“, bet ir (III 12713) sīdans „t. p.“ suponuoja lytį pr. (III) *sīduns „t. p.“ (plg. s. v. gemmons, žr. dar PKP II 253) < pr.*sēduns „t. p.“, o ši – verb. (praet.) pr. *sēd- „sėdo“ resp. (inf.) pr. *sēstvei „sėsti, sich setzen“. Spėjimas, kad lytis (III 12713) sīdans galinti būti partic. praes. act. pr. *sindans arba pr.*sīdans < *sēdans = lie. sė́dąs (sic atsargiai Endzelīns SV 126), yra nepatikimas (žr. ir Endzelīns SV 247). Tiesa, iki šiol neatsakytas klausimas: kodėl vok. (III 424) sitzende resp. (III 12615) sitzend išverstas ne į pr. (III 434, III 12713) „sėdantis (sėdąs)“, o į pr. (III 434, III 12713) „sėdęs“? Čia, man rodos, kalta buvo kontekstinė atrakcija – prieš sīdons „sėdęs“ (III 434) resp. sīdans „t. p.“ (III 12713) tekste eina predikatiniai partic. praet. act., pvz.: prieš sīdons „sėdęs“ 110 (III 434) yra vnsaigūbons „nuvykęs“ (III 433–4)… etskīuns „atsikėlęs“ (III 433) ir kt.
Partic. praes. act. lytis (II 92) syndens „sėdantis (sėdąs)“ yra matyt pr. (II) *sindans „t. p.“ = lie. (sė́d)-ąs, plg. Endzelīns l. c. Lytis (I 91–2) sindats „sėdintis (sėdąs)“ yra *sindāts „t. p.“ = pr. (I) *sindants „t. p.“ (Trautmann AS 426, Endzelīns l. c.) arba okazionaliai disimiliuota iš pr. *sindants „t. p.“ (t. y. iš dviejų *-n- okazionaliai neištarus *-n- segmente *-ants); tokios lyties segmentas pr. *-ants yra arba iš *-antis [plg. lie. (sė́d)-antis greta (sė́d)-ąs], arba *-ans su iš kitų paradigmos formų įsivestu *-t-, žr. Endzelīns l. c. Partic. praes. act. (I, II) *sindan(t)s „sėdantis“ suponuoja verb. (praes.) pr.*sind- „sėda“ (su infiksiniu *-n-) < vak. balt. *sind- „t. p.“, žr. Stang Vergl. Gr. 337, 348, Kaukienė LVI I 67, 70, 121, kitaip (čia atstato *send-) Endzelīns FBR XII 172, SV 127.
Taigi rekonstruotinas verb. vak. balt. praes. *sind-, praet. *sēd-, inf. *sēstvei „sėsti“; plg. s. sl. praes. sęd-ǫ „sėdu“, aor. sěd-ъ „sėdau“, inf. sěsti „sėsti“; tačiau praes. (neinfiksinis) lie. sė́d-u/la. sêž-u, praet. lie. sė́d-au/la. sêd-u, inf. lie. sė́sti/la. sêst. Greta verb. (inf.) pr. *sēstvei „sėsti“ bus buvęs ir verb. (inf.) pr. *sēdē-tvei „sėdėti“ < verb. (inf.) balt. *sēdē- „t. p.“ (= s. sl. sědě-ti „t. p.“ ir kt.), žr. s. v. sosto. Žr. dar saddinna ir s. v. sidis.
Apie tolimesnę čia nagrinėtų pr. resp. balt.-sl. verb. istoriją (gana problemišką) žr., pvz., Trautmann BSW 258t., Vasmer ESRJ III 613, 618t., Pokorny IEW I 884tt., Fraenkel LEW 777 (s. v. sė́sti), 769 (s. v. sėdė́ti), Stang Vergl. Gr. 341 (ir kitur – passim), Ivanov SBG 55, 129t., Kaukienė LVI I 120t., 124t., Mažiulis S/ŽP V 10tt.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Cheung EDIV 125t.; Derksen EDSIL 445, 447; Lehmann GED 35, 306; Mayrhofer EWA I 183, II 692t.; Orel HGE 325t.; Rix LIV 513tt.; Smoczyński SBS II 33tt., Coll. Pr. I 49, LAV 332t., 340t.; Vaan EDL 552, 562.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.