sineco „meyse (Meise) – zylė“ E 738 nom. sg. fem.; neaišku, ar čia raidė s- žymi pr. *s- ar *z- (žr. Endzelīns SV 247).
Trautmannui (AS 427) šis pr. žodis esąs „aus apoln. sinica entlehnt“; plg. Levin SE 105 („disputed Borrowing“). Endzelynas (l. c.) spėjo, kad sineco „zylė“ galįs būti pr. *sīneko „t. p.“ ir giminiuotis su sl. sinica „t. p.“, s. sl. sinь „tamsiai 111 mėlynas“ (iš tikrųjų zylės turi mėlynos spalvõs, žr. Ivanauskas LP III 205tt.). Šitaip spėjant išeitų, kad pr. *sineko = *sīnekɔ̄, t. y. *sīnekā „zylė“ < *„ta, kuri turi mėlynumo, melsvumo“ – sufikso *-ek- vedinys galbūt iš subst. (i-kamienio) pr. *sīni- „mėlynumas, melsvumas“ (plg. subst. rus. синь „t. p.“) < vak. balt.-sl. (dial.) *sīni- „t. p.“ (plg. lie. lyd-ek-à darybą, žr. s. v. liede), o šis – fleksijos vedinys iš adj. vak. balt.-sl. *śīna- (*śīnā) „mėlynas, melsvas“ (plg. lie. adj. drū́tas → subst. drūtìs „drūtumas, žr. Skardžius ŽD 53). Tiesa, tas pr. *sīnekā „zylė“ galėtų būti sufikso vedinys ir tiesiog iš adj. (vak. balt.-sl. *śīna- „mėlynas“ >) pr. *sīna- „mėlynas, melsvas“ [plg. subst. (deadjektyvo) lie. plokšt-ẽk-ė „plokščia ankštis“ darybą, žr. Skardžius ŽD 126].
Panašiai galima būtų aiškinti darybą šio pr. (E 738) sineco „zylė“, jeigu jį skaitytume pr. *sīnikɔ̄ (trumpasis pr. *-i- perteiktas raide –e-!), t. y. *sīnikā (sufikso *-ik- vedinys): jis irgi, galų gale, suponuotų minėtą adj. vak. balt.-sl. *śīna- „mėlynas, melsvas“ (> lenk. siny „mėlynas“ ir kt.; plg. Berneker PS 320), kuris turbūt giminiuojasi su adj. pr. *sīva- „pilkas“ (plg. Specht UID 179; žr. sywan).
Yra ir kitokia hipotezė dėl pr. (E 738) sineco kilmės: jis skaitomas pr. *zīnikā „zylė“ ir kildinamas iš (subst.) *„ta, kuri žino“, plačiau žr. Pierson AM VIII 364, Būga RR II 676.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 110–111 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 17; Hinze LgB V–VI 160t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.