slaune „arme (Deichselarm an der Vorderachse des Wagens) – grąžulo šlaunis“ E 300 nom. sg. fem. = pr. *slaunē „šlaunis“, ē-kamiene lytimi išvirtęs subst. pr. *slaunis „t. p.“ (žr. slaunis) – i-kamienis (plg., pvz., s. v. blusne). Plg. Trautmann AS 431, Endzelīns SV 250.
Pastaba. Kaip rodo vok. (E 300) arme (matyt pl.), pr. (E 300) *slaunē gal buvo nomen collectivum (sg.), reiškęs maždaug tai, ką lie. dial. šlaũnys (ppr. pl.) „vežimo dalis grąžului įstatyti“ (LKŽ XIV 1029 s. v. šlaunìs 2); plg. dar s. v. pette.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 130 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Eckert Blt XXX (1) 53.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.