Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 144–147 psl.

bītas

bītas (gen. sg.) īdin (acc. sg.) „abendmal (Abendmahl) – vakaro valgis (vakarienė)“ III 758 [4910] (= weczeres VE 3110–11 gen. sg.); bitans ydi „t. p.“ II 1313 [1325] – vietoj *bitas ydin (Bezzenberger BB XXIII 289), kur bitans iš prieš jį esančių kelkan postan 145 gavo -n-; bytis ydi „des Altars – t. p.“ II 132 [1319] su ydi turbūt vietoj *ydī = *ydin (Trautmann AS 312, Endzelīns SV 151); bietis eden „t. p.“ I 132 [718]; betten eden „abendmal (Abendmahl) – t. p.“ I 1313 [724], kur betten (acc. sg.), veikiamas prieš jį einančių kelkan phostan (acc. sg.) ir ypač po jo einančio (anticipacija!) eden (acc. sg.), yra vietoj *bettis (gen. sg.). Visais atvejais turime sudurtinį žodį (pagal vok. abendmal „Abendmahl“, žr. Toporov PJ I 233), artimą samplaikai pr. „vakaro“ (gen. sg.) + „valgį“ (acc. sg., dėl jo žr. īdis); tą artimumą rodo ir minėtas betten eden (savotiška samplaika), kuris, kaip sakyta, yra klaida vietoj *bettis eden (sudurtinis žodis). Forma gen. sg. bītas (III) yra o-kamienė (plg. bītai, žr.) ir senesnė už gen. sg. bietis I resp. *bettis I, plg., pvz., acc. sg. pr. wijran (o-kamienę) greta inovacinės formos acc. sg. wijrin (žr. wijrs). Pr. „vakaro“ kilmė yra neaiški, žr. Trautmann l. c. („Unklar“), Endzelīns l. c. („Šā varda cilme … nav droši noskaidrojama“), Toporov PJ I 230tt. („Проблема этимологического объяснения этого слова имеет длинную историю и принадлежит к числу наиболее запутанных“). Žodžio pr. „vakaras“ (o-kamienio), kuris buvo matyt neutr. (plg. Trautmann l. c.), etimologijos neaiškumą lemia tai, kad iki šiol neturime tinkamo atsakymo į klausimą, ar pr. „vakaras“ yra iš pirmykščio pr. *bētan (nom.-acc. sg. neutr.), ar iš pr. *bītan (nom.-acc. sg. neutr.). Šio neaiškumo svarbiausia priežastimi laikau tą, kad grafofonetinis tokio klausimo aspektas iki šiol nebuvo kruopščiau tyrinėtas. Pr. „vakaras“ yra greičiausiai ne iš pr. *bītan, o iš pr. *bētan, kadangi: a) šis pr. žodis, kat-muose (I, II, III) paliudytas 7× (įskaitant ir adv. bītai), niekur nėra parašytas *beit- ar pan. (plg., pvz., pr. geiwin, žr. giwei), b) pr. betten I = *bīt- grafofonetiškai paaiškinti yra kur kas sunkiau (žr. toliau) negu pr. betten I = *bēt-, kurį gali atspindėti ir lytis pr. bietis I [jos raidė -i- (prieš -e-) gali būti paprasčiausias priebalsio palatalizacijos ženklas], c) vv. pr. Bêtin rodo irgi tą patį *bēt- (Gerullis ON 7, Toporov PJ I 231). Subst. pr. *bētan „vakaras“ (nom.-acc. sg. neutr.) yra iš „temimas, prieblanda, sambrėškis, Dämmerung“ partic. praet. pass. neutr. = adj. (neutr.) *bētan „sutemęs, temstantis“ bei „blizgantis, švitintis“ 146 verb. *bē- „temti; blizgėti, švitėti“ < balt.-sl. *bē- (: *bā̆-) „blizgėti, švitėti“ (> s. sl. bě-lъ „baltas, šviesus“ ir kt.), kuris savo kilme susijęs su įprastai atstatomu ide. *bhā- „blizgėti, žibėti, švitėti“ > s. ind. bhā́-ti „(jis) šviečia“ (žr., pvz., Trautmann BSW 29t., Fraenkel LEW 32, Pokorny IEW I 104t.). Plg. Endzelīns SV 152, Toporov l. c. (ir liter.). Dėl reikšmės „blizgėti, švitėti“ > „temti, tamsėti“ plg. lie. brė́kšti „švisti, šviesėti“ (aukšt.) ir „temti, tamsėti“ (žem.), s. ind. chāyā́ „blizgėjimas“ ir „šešėlis“, vok. Morgen „rytas“ ir s. sl. mrakъ „tamsa“ ir kt. (žr. dar Endzelīns SV 152, Toporov l. c.). Pr. *bētan „vakaras“ yra vak. baltų naujadaras, pakeitęs senesnį pr. žodį, atitinkantį lie. vãkaras = la. vakars bei sl. večerъ (tas pakeitimas – gal dėl tabu, plg. Mažiulis Klb XIV 104t.). Pr. vv. Bêten (Gerullis ON 7, Bethen ibd. 20) atsirado matyt iš pr. up. *Bētā (ar su kitokiu kamiengaliu) partic. praet. pass. fem. = adj. (fem.) *bētā „blizganti, švitinti“ (plg. lie. up. Švitinỹs < *„švitintis“, žr. Vanagas 338); pr. up. *Bētā vediniu laikytinas pr. vv. Pobeti/Pobeten (Gerullis ON 126) „vieta prie up. *Bētā“, kuris lietuviškai būtų *Pabė́čiai (anksčiau esu kitaip galvojęs, žr. PKP II 241). Kildinant pr. bīta- „vakaras (III) ne iš pr. *bētan, o iš pirmykščio pr. *bītan (žr. ir Mažiulis Klb l. c.), susiduriama su pr. betten I, kurį skaityti *bīt- nėra taip jau lengva, kaip galvojo Endzelīns l. c. (ir, juo sekdamas, Mažiulis l. c.), pagrindiniu tokio skaitymo ramsčiu laikydamas pr. rekis I bei rekian I. Iš tikrųjų manyti, kad pãstarosios dvi lytys (dėl jų žr. dar s. v. rikijs) liudijančios apie betten = *bīt-, yra labai rizikinga: a) pr. kat-muose nėra atvejų (bent jau aiškių), kuriais balsis pr. *ī būtų parašytas raide e (ja kartais parašomas tik pr. *ĭ), b) formos acc. sg. rekian I = *rĭkʹan (baritoninės!) balsis *-ĭ- (kirčiuotas – vietoj *-ī-) bus atsiradęs pagal nom. sg. rekis I = *rĭkīs (oksitoninė forma – su galinio skiemens kirčiuotu *-ī- resp. su pirmojo skiemens nekirčiuotu *-ĭ- iš nekirčiuoto *-ī-, žr. PKP II 292), c) baritoninei acc. sg. betten I (perdirbtai iš baritoninės gen. sg. *bettis, žr. anksčiau) buvo ne oksitoninė, o baritoninė nom. sg. forma. Mėginant pr. betten I kildinti iš *bīt-, man rodos, belieka tik viena išeitis – remtis tokia labai abejotinos vertės hipoteze: a) arba šio betten 147 raidė (resp. atitinkamas balsis) -e- (po b-) atsirado atrakciškai pagal -e- (prieš -n) bei pagal po betten einantį eden I, b) arba betten yra *bĭt-, okazionaliai atsiradęs iš nekirčiuoto *bīt- (plg. PKP II 291t.), t. y. spėjant, kad šis betten frazėje buvo ištartas proklitiškai arba enklitiškai. Dėl kitokių pr. „vakaro“ kilmės hipotezių, kurios atrodo dar mažiau patikimos, žr. Toporov PJ I 230tt. ir liter.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson NCOP 66; Matzenauer BKAS 29; Mažiulis Blt XXVII (2) 58; Smoczyński Coll. Pr. I 49.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.