Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 147–148 psl.

bleusky

bleusky „schilf (Schilf)“ E 286. Dėl jo reikšmės Endzelynas abejoja: „Schilf (arundo vai scirpus?)“ (Endzelīns SV 152), plg. ir Toporov PJ I 234. Tačiau vok. schilf (E 286), vadinasi, ir pr. bleusky, reiškė matyt ne „nendrę“ (jai yra vok. ror E 285!), o „meldą“. Pr. bleusky „meldas“ = *blʹauskī yra ī- (i̯ā-)-kamienis žodis (plg. Schmid Verb. 17tt., Toporov PJ I 235). Jis turbūt giminiuojasi su lie. bliušk- (bliūšk-) „bliūkšti (bliukšti), plonėti, minkštėti“ (LKŽ I² 926t.) = blʹušk- (blʹūšk-); šis dėl -lʹ- (palatalizuotas) matyt suponuoja buvus ir verb. lie. *blʹaušk- < *bljaušk- „bliūškinti, ploninti, minkštinti“ (ar pan.) < verb. balt. (dial.) *bleusk- „t. p.“ > verb. vak. balt. *bleusk- t. p.“, iš kurio galėjo būti padarytas u-kamienis adj. *bleusku- „subliūškęs, plonas, minkštas“, o iš jo lyties fem. (*bleuskvī >) *bleuskī „subliūškusi, plona, minkšta“ (nom. sg.) bus atsiradęs ir subst. *bleuskī „tai, kam būdingas subliūškimas, plonumas, minkštumas“ > *bljauskī > pr. *blʹauskī „meldas“ (dėl visa to plg. s. v. arrien). Dėl pr. „meldas“ < *„subliūškęs, minkštas dalykas“ plg. lie. mélda(s), la. meldi, kurių reikšmė („meldas“) išriedėjo taip pat iš *„minkštas daiktas“ (Būga RR II 167). Tas verb. balt. (dial.) *bleusk- „bliūškinti (dünn, weich, schlapp machen)“, atmetus formantą *-sk - (ar *-s- + *-k-), gali būti iš balt. *bl(e)u- „pūsti(s), iš(si)pūsti, (sich) aufblasen“ < ide. *bhl(e)u- „t. p.“ > gr. φλέ(ϝ)-ω „esu gausus, pilnas ko nors“ ir kt. (žr. Pokorny IEW I 158t.). Raida „pūsti(s), iš(si)pūsti“ > „(su)bliūkšti, bliūškinti“ 148 nėra negalima, plg., pvz., lie. pū̃stis resp. išsipū̃sti „įeinant orui temptis, didėti“ = „sich aufblasen“ ir „išeinant orui trauktis, plonėti, minkštėti“ = „bliūkšti“ (plg. Būga RR I 477t.). Kadangi panašūs enantioseminiai dalykai yra didžiai seni (žr. Būga l. c.), tai galima spėti, kad net ir ide. *bhl(e)u-, bent jau dialektuose, turėjo reikšmę ne tik „pūsti(s), iš(si)pūsti“, bet ir „bliūkšti“. Trautmann AS 312 (ir liter.) su pr. bleusky „meldas“ siejo rus. блющь „gebenė, Efeu“ (ir kt.), kuris galėtų būti iš sl. *bleuski̯a-; tam prieštaravo Endzelīns l. c. (žr. ir Vasmer ESRJ I 179) dėl to, kad nerado tertium comparationis tarp „meldas“ ir „gebenė“. Tačiau rus. (ir pan.) „gebenė“ galima vesti irgi iš tam tikro „subliūškimo“ (pvz. dėl to, kad gebenės, kaip vijoklinio augalo, stiebas yra ne standus, o lankstus, liaunas – „subliūškęs“), plg. Toporov l. c. Iš tam tikro „išsipūtimo“ ar „subliūškimo“ panašiai galėjo atsirasti ir gr. φλέως „Schilf, Röhricht“ (< *bhleu-). Hipotezė, kad pr. bleusky = *pleusky (Endzelīns l. c. ir liter., plg. Toporov l. c.), jau vien dėl paties taisymo yra mažai patikima; o spėjimas, kad greta balt.-sl. (dial.) *bleusk- egzistavo ir balt.-sl. (dial.) *pleusk- (Endzelīns l. c. ir liter.), yra atskirai nagrinėtina problema, kurios vienoks ar kitoks išsprendimas, rodos, negali iš esmės prieštarauti anksčiau išdėstytai mano hipotezei.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 29.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.