blingis „bleye“ E 577. Šiam vok. bleye [= v. v. ž. bleie (Kluge EWDS 83), v. v. a. bleie (Lex 23), n. v. a. Blei(h)e = Blei „karšis, Abramis brama L.“ (esąs vok. žem. žodis, – Kluge l. c.)] priskirti reikšmę „Blei [Blei(h)e] – karšis“ (Nesselmann Thes. 19, Berneker 283, Pokorny IEW I 125, Toporov PJ I 235) nederėtų, nes „karšį“ greičiausiai reiškia (žr. ir Trautmann AS 371, Endzelīns SV 205) E 562 žodis (žr. s. v. locutis) vok. bresme [= vid. vok. brēsme, v. v. ž. brēssem, n. v. a. Brasse(n) „karšis“ (Kluge EWDS 94)]. Fraenkel LEW 48 vok. bleye (E 577) – pr. blingis aiškina žodžiu Bleier (kuris reiškia „karšį“ – Frischbier PW I 88, 107t.), nenurodydamas, ką gi tada galėtų reikšti vok. bresme (E 562) – pr. locutis (Fraenkelio Etimol. žodyne šio žodžio nėra). Vok. bleye (E 577) reikšmė nebuvo aiški Endzelynui, kuriam čia tik – „kažkokia žuvis“ (Endzelīns SV 152). Frischbieras (PW I 88, 107t., 232) 149 Ryt. Pr. vok. Blei reikšmę aiškina žodžiu Bressem „karšis“, taip pat – Gieb, kuris esąs „Cyprinus Gibelio (Gm.) – sidabrinis karosas“, „Blicca Bjoerkna (L.) – plakis“. Pastarąją reikšmę Trautmannas priskiria ir žodžiui vok. bleye (E 577) – „Blicke, Giebe, Abramis Bjoerkna – plakis“ (Trautmann AS 312); tam pritarė Būga (RR II 470). Taigi vok. bleye (E 577), vadinasi, ir pr. blingis galėjo reikšti „plakį“ (jeigu ne „sidabrinį karosą“, žr. anksčiau, – Frischbier l. c.). Pr. blingis yra i̯o- (*blingīs) ar o-kamienis žodis – fleksijos vedinys iš verb. pr. *bling- (iš čia ir bling-o, žr. blingo), kuris kartu su lie. bling-inti „blizgėti“ (tik iš Bretkūno) galėtų būti skoliniai iš vok. blink-en „blizgėti“ (plg. Fraenkel l. c., LKŽ I² 919). Jeigu jiedu nėra skoliniai (o gal tik lie. žodis – skolinys?), tai giminiuojasi su la. (kurš.) blèndz-êt „bastytis, klajoti“ (iš *„šviesti, blizgėti“, plg. lie. švaistýti „šviesti, blizginti“ ir švaistýtis „bastytis“), vok. blink-en „spindėti, blizgėti“, blank „blizgantis“ ir kt. (Endzelīns l. c., plg. Trautmann l. c.); šita balt.-sl.-germ. šaknis yra matyt iš (nazalizuotos) ide. *bhleg- „degti, šviesti“ (Pokorny IEW I 124t.). Minėtam žodžių būriui turbūt pridera ir šie lie.-la. žodžiai [kur vietoj -g- yra -k-, tiesa, atitinkamais atvejais galintis būti net ir iš -g- (Būga Aist. St. 149, Endzelīns l. c.)] : lie. blink-sė́ti „bliksėti; trinksėti; svaidyti“ [LKŽ I² 920; reikšmė „trinksėti“ (> „svaidyti“) – gal iš „žaibo blykstelėjimo“ (kuris susijęs su griausmo trinksėjimu!)], (apofon.) bleñk-ti „sviesti“ (LKŽ I² 900), blank-ùs „pabalęs, išblyškęs“, la. blīk-š(ķ)êt „trinksėti“ ir kt. (žr. Fraenkel LEW 50). Iš visa to matyti, kad pr. blingis „plakis“ (ar „sidabrinis karosas“), ar jis būtų savas, ar skolintas žodis, šitaip (t. y. „blizgančiu“) yra pavadintas dėl šios žuvies spalvos (plakio šonai – melsvi, sidabrinio atspalvio, pilvas – baltai sidabrinis). Tuo pačiu požymiu pasirėmė prūsai, pavadindami „blizgę, saulažuvę“ – pr. blingo (žr.), plg. lie. blìzgė „saulažuvė“ (LKŽ I 933), kuris – fleksijos vedinys iš blizg- „blizgėti“. Iš verb. pr. *bling- išvestų pr. (blingis =) *blingi̯a- (ar *blinga-) : (blingo =) *blingā santykį plg. su iš verb. lie. pliaušk- „pliauškėti, pliaukšti“ išvestų lie. pliaũškis „pliuškis“ (pliaũškas „t. p.“) : pliauškà „t. p.“ santykiu.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 148–149 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 109; Matzenauer BKAS 29.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.