tilte glosoje pr. vv. (dk., 1331 m.) Stabynotilte „lapideus pons“ (SU 194, Gerullis ON 172: im Samland), kuri atspindi pr. samplaiką: adj. (neutr., nom.-acc. sg.) *stabina(n) „akmeninis“ (← subst. pr. *stabas „akmuo“, žr. s. v. stabis) + subst. (neutr., nom.-acc. sg.) *tiltan „tiltas“. Šis kartu su lie. tìltas = la. til̃ts suponuoja subst. (neutr., nom.-acc. sg.) balt. *tiltan „tiltas“ (→ suom. silta „t. p.“, čia dėl balt. *-an → suom. -a plg. s. v. salta), kurį laikau sufikso *-ta- vediniu iš verb. balt. *tel-/*til- „(pa)kloti, patiesti“ (dėl jo žr. s. v. v. deickton, talus).
Pr. *tiltan „tiltas“ slypi ir kituose pr. vietovardžiuose (dk., XIV a.): Grobetilten (Gerullis ON 46: Kr. Stuhm), Partilteniken (idem 116: Kr. Fischhausen), Preytilte (idem 134: im Samland), Tiltenikin (idem 183: Kr. Wehlau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 194 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 504; Mayrhofer EWA I 650, II 234; Smoczyński SEJL 678.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.