waitiāt „reden – kalbėti“ III 353 [2714] ( = kalbetumbim „kalbėtume“ VE 1214–15), waitiat „sprechen – sakyti“ III 9911–12 [633], waitiatun „reden – kalbėti“ I 522 [518], waytiaton „t. p.“ II 522 [1117] inf.; praes. 1 pl. waitiāmai „reden – kalbėti“ III 351 [2712] frazėje (III 351) perpettas waitiāmai „affterreden – apkalbame“ (= apkalbetumbim „apkalbėtume“ VE 1212; žr. perpettas). Žr. dar emprijki waitiaintins, enwaitia, cariawoytis.
Yra verb. (inf.) pr. (I, II, III) *vaitʹā-tvei „kalbėti, sakyti“ < pr. *vaitjā-tvei „t. p.“ < vak. balt.-sl. *vaitjā- „t. p.“ (> s. sl. věšta-ti „kalbėti, pranešti“ ir kt.), kuris matyt giminiuojasi su lie. dial. (gal iš sūd.?) vaiténti „aptarti, spręsti“ (Būga RR I 491, Trautmann BSW 339, Fraenkel LEW 1184t.). Žr. dar cariawoytis.
Rasta žodžių: 0
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 216 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 361, 520; Matzenauer BKAS 140; Smoczyński LAV 388tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.