cariawoytis „herschaw (Heerschau) – kariuomenės apžiūra“ E 416 nom. sg. masc. [čia raidę c- laikyti neaiškia (Toporov PJ III 228) nėra jokio reikalo] = pr. *karʹavɔitīs [jam fleksiją *-is (su trumpuoju *-i-) atstato Toporov l. c.], t. y. *karʹavaitīs [ar *karʹavɔ̄itīs, t. y. *karʹavāitīs (su cirkumfleksiniu *-āi- < *aĩ-)] = dk. karigewayte „gespreche“ (SRP II 710; su vok. -e ← pr. *-īs) < pr. *karjavaitīs „t. p.“, kuriam dėl vok. (SRP II 710) gespreche įprastai suteikiama reikšmė „Ansprache an das Heer – kalbėjimas kariuomenei“ (žr., pvz., Nesselmann Thes. 66, Trautmann AS 353, Endzelīns SV 190, Toporov l. c.). Dėl pastarosios priežasties ir dėl to, kad pr. (E) caryawoytis = dk. karigewayte yra kompozitas aiškiai iš pr. „kariuomenė“ (žr. *kargis) ir pr. *-vait-, sietino su verb. pr. „kalbėti“ (žr. waitiāt), įprasta vok. (E 416) herschaw „Heerschau – kariuomenės apžiūra“ interpretuoti kaip „Heersprache (Ansprache an das Heer) – kalbėjimas kariuomenei (sc. jos vado)“ (žr., pvz., Nesselmann l. c., Trautmann l. c., Endzelīns l. c., Toporov l. c.). Šitaip galvojant išeitų, kad pr. *karʹavaitīs < *karjavaitīs yra „kariuomenei kalbėjimas“– kompozitas „subst. + verb.“, 124 pagal savo modelį sutampantis, pvz., su lie. mėšlãvežis (< -īs) „mėšlo vežimas (jo laikas)“.
Man rodos, patikimiau suponuoti, kad pr. *karʹavaitīs < *karjavaitīs yra kompozitas ne iš „subst. + verb.“, o iš „subst. + subst.“ (plg., pvz., lie. dalgiãkotis „dalgio kotas“), t. y. iš subst. pr. *karja- „kariuomenė“ (žr. *kargis) + subst. (neutr., nom.-acc. sg.) pr. *vaitjan (ar fem. *vaitjā?) „pasikalbėjimas“ (dėl jo darybos žr. s. v. waitiāt). Subst. (neutr.) pr. *vaitjan bus reiškęs *„pasikalbėjimas“ = *„pasitarimai“ bei *„tam tikra (pasitarimų) sueiga“ – maždaug tai, ką ir jo giminaitis, pvz., s. rus. вѣче „tam tikra sueiga“ < subst. (neutr., acc.-nom. sg.) sl. *vaitjă „pasikalbėjimas“ = subst. vak. balt.-sl. *vaitja(n) „t. p.“ (neutr., nom.-acc. sg.), žr. dar s. v. waitiāt. Vadinasi, subst. pr. *karʹavaitīs (= caryawoytis E 416 bei karigewayte SRP II 710) < *karjavaitīs bus buvęs *„kariuomenės (karių) pasitarimai“ (= „gespreche“ SRP II 710) bei *„sueiga karių (kariuomenės) žygiui aptarti“ (> „kariuomenės apžiūra“ = „herschaw“ E 416). Tą subst. (neutr.) pr. (*vaitjan >) *vaitʹan „sueiga (tam tikram pasitarimui)“ (žr. anksčiau) perteikia dk. (1340 m.) žodis (terminas) vok. (fem., dat. sg.) wayden „t. p.“: Dies sint rechte, die in der Pomezenischen wayden getailet „tai yra teisės, kurios pamedėnų sueigoje priimtos“ (AM IV 156). Šis vok. (dk.) wayden (dat. sg.) žodį pr. *vaitʹan (neutr.) perteikia gana tiksliai: a) pr. (neutr.) *-ʹan [= pr. *vaitʹ-an, su pr. *-an, turinčiu supriešakėjusį pr. *-ă- (po minkšto priebalsio!) → vok. (dk., fem.) -en (= wayd-en), b) pr. (duslusis) *-tʹ- (= pr. *vai-tʹ-an) transformuotas į vok. (neintensyvųjį) -d- (plg. s. v. girmis); plg. dar: „wayde … wohl richtiger wayte“ (Nesselmann Thes. 195). Taigi terminą vok. (dk.) wayden (fem., dat. sg.) = pr. *vaitʹan (neutr., nom.-acc. sg.) sulietuvinti reikia (iš pr. *vaitʹan, neutr.) į (lie., masc.) vaĩčias [ar vaitỹs resp. vaĩtis (vaĩčio…)], o ne (iš vok. dk. wayde) į (lie.) váida, kurį vartoja visi mūsų istorikai (žr. net ir TLE IV 408: váida).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 123–124 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson NCOP 78; Lašinytė Blt XLII (2) 248; Matzenauer BKAS 61; Stundžia BJPM 41, BSI XVIII 199.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.