bruneto „haselhun (Haselhuhn) – jerubė“ E 769 = *brūnetɔ̄ (ar *brūnētɔ̄?), t. y. *brūnetā (ar *brūnēta?) nom. sg. fem. Yra sufikso *-etā vedinys iš adj. pr. *brūn- „rudas“ (jerubė turi tokios spalvõs, – Ivanauskas LP II 181) < v. v. ž. brūn „t. p.“ > lie. dial. brū̃nas (briū̃nas) „tamsiai rausvas, rusvas“ (LKŽ I² 1092, 1061), la. brũns „rudas“ (ME I 341); plg. Trautmann AS 314, Endzelīns SV 153t., Toporov PJ I 254t. Su pr. „jerube (tetervinų šeimos paukščiu)“ < *„rudąja“ plg. lie. rudẽklė „teterva“ (LKŽ IX 864), rudìklė „kurtinė“ (op. cit. 868), rudìkė „t. p.“ (l. c.). Pr. subst. *brūn-etā „jerubė“ < adj. + *-etā plg. su la. subst. ve̹c-e̹ta „senelė, Großmutter“ (ME IV 515, Endzelīns LVG 386) < adj. ve̹c- „senas“ + -e̹ta. Tiesa, balt. kalbose daugiau tokio tipo vedinių (t. y. subst. – iš adj. + *-et-) surasti ne taip jau lengva (plg. Skardžius ŽD 338tt.), bet seniau jų galėjo būti, plg. sufikso -et- apofoninį variantą -at-, t. y. jo vedinius iš adj. (žr. Endzelīns LVG 385, Skardžius ŽD 335tt.). Be to, pr. *brūn-etā, kuris nėra senas (jo darybos pamatas – skolinys!), galėtų būti išvestas ne iš adj. pr. *brūn- „rudas“, o iš [adj. pr. *brūn- „rudas“ (žr. anksčiau) →] verb. pr. *brūn- „rudėti ar pan.“ (= la. brũn-êt „rudinti, rudėti“ ME I 341, lie. brūn-uoti „atrodyti brūnam, raudonuoti“ LKŽ I² 1094), plg. lie. šlek-ẽt-as „čiurkšlys“ (: šlek-ė́ti „tekėti“), kup-età „šieno kūgis“ (: kùp-ti „iškilti, 160 pasipūsti“), ir pan. (žr. Skardžius ŽD 338–341). Pridursime, kad pr. bruneto galėtų būti skaitomas ne *brūnetā, o *brūnētā, jeigu būtų galima įrodyti tokį spėjimą: pr. *brūnētā – substantyvu išvirtusi lytis (fem.) a) adj. *brūnētā (iš pr. subst. *brūnē rudumas“, plg. lie. dial. júodė „juodumas“), plg. lie. kremz-lė́-tas „knorpelig“ (iš kremzlė̃) arba b) adj. = partic. praet. pass. (fem.) *brūnētā (iš verb. *brūnētvei „rudėti ar pan.“), plg. lie. dėvė́-tas (partic. praet. pass. iš verb. dėvė́ti). Kadangi tokį substantyvėjimą šiam pr. *brūnētā (kaip sakyta, nesenam žodžiui!) sunku įrodyti, o sufikso *-ēt- substantyvai balt. kalbose yra labai reti (dėl senų substantyvų-hidronimų žr. Vanagas HD 140t.), tai patikimiau galvoti, kad pr. bruneto yra ne *brūnētā, o *brūnetā (žr. anksčiau). Žr. dar s. v. brunse.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 159–160 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 9; Hinze LgB V–VI 173t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.