wilenikis „czeldenpfert (Zelter) – eidininkas (arklys)“ E 439 nom. sg. masc. Yra kelta hipotezė, kad wilenikis dėl lie. eidiniñkas „t. p.“ bei la. eidenieks/aidenieks „t. p.“ taisytinas į *eidenikis „t. p.“ resp. *aidenikis „t. p.“ (Bezenberger BB XXIII 313, plg. Fraenkel BS 27, Fraenkel LEW 1240 ir liter.); tačiau toks taisymas visai nepatikimas: nepaaiškinama (ir negali būti paaiškinta), kodėl wilenikis vietoj laukiamos raidės pr. *e- resp. *a- turi pr. w- (Endzelīns SV 274). Pagal K. Jauniaus hipotezę išeina, kad wilenikis yra vietoj *winenikis (pr. *-l- disimiliuotas iš pr. *-n-), kurio segmentas *win-, jį gretinant su rus. ино- (ино-ходец „eidininkas“), sietinas su num. card. lie. víenas „ein“ (Jaunius apud Būga Aist. St. 91, plg. Fraenkel LEW 1240). Bet ir Jauniaus hipotezė yra ydinga (plg. Endzelīns l. c.: wilenikis – „bez drošas etimoloģijas“) dėl to, kad šaknies *vin- žodžio num. card. „vienas“ neturėjo nei prūsai, nei kiti baltai.
Pr. (E 439) wilenikis „eidininkas“ yra o-kamienis (jeigu ne i̯o-kamienis) pr. *vilenīkis < *vilenīkas „t. p.“, o šis turbūt iš *vinenīkas 238 „t. p.“ (plg. Jaunius apud Būga l. c.). Manyčiau, kad jis buvo suvokiamas kaip sufikso pr. *-enīk (produktyvaus!) vedinys iš subst. pr. *vina- „… išorė, išorinė pusė“ (žr. s. v. winna). Kitaip sakant, pr. *vinenīkas greta pagrindinės reikšmės „eidininkas“ = „tas (arklys), kuris eina resp. bėga eidine (o ne šuoliais)“ matyt bus turėjęs reikšmę *„tas (arklys), kuris ariant eina ne vaga, o šalia jos – jos išore, išorine puse“ (be to, ariant arklys turi eiti, aišku, eidine, o ne šuoliais!). Toks pr. *vinenīkas pastarąja reikšme (specifiškai prūsiška) bus buvęs ekspresyvas – liaudies etimologijos perdirbinys iš pr. *einenīkas „eidininkas (arklys)“ < balt. dial. *einenīkas/*eininīkas „t. p.“ (→ lie. eidinỹkas „t. p.“, plg. lie. eininiñkas „t. p.“, la. eidenieks/aidenieks „t. p.“), kuris – sufikso *-enīk/*-inīk- vedinys matyt iš tokios verb. lyties, kuri atliepia lytį (praes. 3 sg./pl.) lie. eĩn-a (: inf. eĩ-ti, žr. s. v. ēisei).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 237–238 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Eckert Blt XXX (1) 57; Matzenauer BKAS 146.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.