Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 256–258 psl.

woaltis

woaltis „ele (Elle) – uolektis (dilbio ilgumo matas)“ E 458 bei woltis „underarm (Unterarm) – dilbis (rankos dalis nuo alkūnės iki riešo resp. pirštų)“ E 112 nom. sg. (i-kamienis fem., žr. toliau) suponuoja vieną (dviejų reikšmių) subst. pr. „dilbis; uolektis“, seniai ir teisingai visų siejamą su subst. (i-kamieniais fem.) la. uôlekts „t. p.“ bei lie. uolektìs (úolektį) „t. p.“ [mobilai (ne baritonai), žr. Būga RR II 179, III 708], kurie yra iš subst. (K-kamienio, mobilo) balt. *ōlekt- „t. p.“ žr., pvz., 257 Trautmann BSW 202, Stang Vergl. Gr. 223). Tačiau svarbiausias čia dalykas yra tas, kad žodžio pr. (E 112/458) „dilbis; uolektis“ rekonstrukcija nėra išaiškinta, o dėl to nėra aiškūs jo fonomorfologiniai santykiai su minėtu balt. *ōlekt-.
Reikia manyti, kad iš subst. (K-kamienio, mobilo) balt. *ōlekt- „dilbis; uolektis“ atsiradęs subst. (K-kamienis) vak. balt. *ōlekt- „t. p.“ (mobilas!) vėliau išvirto į subst. (K-kamienį, mobilą) vak. balt. *ɔ̄lekt- (t. y. *ālekt-) „t. p.“ [dėl šio žodžio (mobilo!) balsio *ō- > ɔ̄- plg. s. v. dāt ir liter.] subst. (i-kamienis fem., mobilas) pr. *ɔ̄lektis „t. p.“ > [su proteziniu *(v-) ir su iškritusiu (nekirčiuotu) *-e-] *(v)ɔ̄lktis „t. p.“ (su iškritusiu *-k-) subst. (i-kamienis fem.) pr. (E) *(v)ɔ̄ltis „t. p.“ = pr. (E 112/458) woltis/woaltis „t. p.“.
Balt. *ōlekt- „dilbis; uolektis“ (K-kamienis), be abejo, giminiuojasi su sl. *olkъtь „alkūnė; uolektis“ (kilęs iš K-kamienio subst.), pr. alkunis „alkūnė“ ir kt. (žr. s. v. alkunis), tačiau balt. *ōlekt- giminystės santykiai su segmentais sl. *olkъt- (*olkъt-ь) ir pr. alk- (alk-unis) iki šiol yra neaiškūs.
Esu linkęs spėti, kad seniausiais balt.-sl. prokalbės laikais iš verb. balt.-sl. *alk- (*elk-) „lenkti“ (dėl jo žr. s. v. alkunis) atsirado subst. (K-kamienis neutr., nomen abstractum, sg. tantum) balt.-sl. *„išlinkimas; alkūnė“ (dėl reikšmės plg. s. v. alkunis), gerokai vėliau virtęs į sl. *„alkūnė; uolektis“ ir balt. *„dilbis; uolektis“ (žr. toliau), – atsirado balt.-sl. subst. su lytimis (jų šaknies vokalizme turbūt kiekybinės apofonijos santykiai):
a) lytis (nom.-acc.) balt.-sl. *ōlk su (*a- ) *ō-, plg. jo giminaičių gr. ὠ-λένη „alkūnė“ (su ō-!) ir sl. *o-lkъt- (su sl. *o-, trumpuoju) santykį arba santykį balt. *ō-sis „uosis“ su trumpą o- turinčiu lo. o-rnus (žr. s. v. woasis);
b) lytis (ne nom.-acc.) balt.-sl. *alkt- su determinatyvu *-t-, kuris iš kilmės galbūt sietinas, pvz., su gr. lyties (ne nom.-acc. sg.) ὕδατ- „vanduo“ determinatyvu -t-, tiesa, ne po guturalio, o po sonanto *-n̥- > -α- (dėl šio gr. -t- plg. Gamkrelidze-Ivanov IJI I 188).
258 Iš to (seniausių laikų) subst. balt.-sl. *ōlk/*alkt- vėliau, vienodinant jo paradigmą, galėjo balt.-sl. dialektuose atsirasti: a) balt. *ōlkt- (visoje paradigmoje) (įterpiant *-e- tarp *-l- ir *-k-) *ōlekt- ir b) sl. *alkt- (visoje paradigmoje) (įterpiant *-u- tarp *-k- ir -t-) *alkut-.
Tuo metu, kai minėtas subst. balt.-sl. „išlinkimas; alkūnė“ (> sl. *„alkūnė; uolektis“) virto į balt. *„dilbis; uolektis“, atsirado žodis balt. *alkūn- (*elkūn-) „alkūnė“ (dėl jo žr. s. v. alkunis).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1678t.; Derksen EDSIL 368; Larsson FsKlingenschmitt 364; Smoczyński SEJL 705; Vaan EDL 638.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.