wosee „czege (Ziege) – ožka“ E 676 nom. sg. fem. = pr. *(v)ɔ̄zē [su proteziniu *(v); kirčiuotas – *-ē] = (t. y.) *(v)āzē. Plg. Semb. vv. (dk., 1331 m.) Wosispile „Cigiburg (Ziegenburg) – Ožkos pilis“ (SU 191, Gerullis ON 209) = pr. 264 (semb.) *(v)ɔ̄zīs „ožkõs“ (gen. sg.) = (t. y.) *(v)āzīs „t. p.“ (< *-ēs, plg. s. v. Sawliskresil) + *pil- „pilis“ (žr. Pillekaym). Plg. dar, pvz., vv. (dk., 1374 m.) Wozekaym „bei Plauten Kr. Braunsberg“ (Gerullis l. c.) = pr. (varm.) *(V)ɔ̄zēkaim- „Ožkõs kaimas“ (su *-ē-, kuris čia – jungiamasis balsis).
Pr. (E) wosee giminaičiai (žr. toliau) yra seniai žinomi [pvz. Trautmann AS 466, Endzelīns 277, Vasmer 550, Fraenkel LEW 519 (ir liter.), Pokorny IEW I 6t., žr. ir Gamkrelidze-Ivanov IJI II 585], tačiau jų daryba nėra atskleista, vadinasi, ir jų etimologija nėra labai aiški.
Pr. *(v)āzē „ožka“ < vak. balt. *(v)āzē „t. p.“ ir jo giminaitis ryt. balt. *(v)āzīs „Bock“ (> lie. ožỹs „t. p.“ = la. âzis „t. p.“) suponuoja subst. (ē-resp. i̯o-kamienį) balt. *āźē „ožka“/*āźīs „ožys“, tiksliau, – balt. *(v)ɔ̄źē „ožka“/*(v)ɔ̄źīs „ožys“, dėl kurių balsio balt. *-ā- = balt. *-ɔ̄- žr. Mažiulis BS 16, 23 (tik čia balt. *ɔ̄ resp. *ō rašomi balt.*ō resp. *ọ̄). Iš balt. *āźē „ožka“, kildintino iš balt. *āźjā „t. p.“ (čia dėl *-ē ← *-jā žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.), turime [balt. *(v)ɔ̄źē = *(v)āźē →] lie. ožkà „t. p.“, kuris, man rodos, yra iš lie. *ož(i)ukà „ožkutė“ (žr. s. v. wosux).
Subst. (i̯o-resp. i̯ā-kamienis) balt. *āźja- „ožys“/*āźjā- „ožka“, man rodos, yra iš adj. *„ožinis (ožkinis)“/„ožinė (ožkinė)“ – fleksijų vedinys iš subst. (i-kamienio, masc. ir fem.) balt. *āźi- „ožys; ožka“ (plg., pvz., s. ind. ávi- „avis; avinas“ → adj. ávya- „avinis“), iš kurio [o ne iš minėto balt. *āźja- „ožys“ – taip įprasta manyti] bus atsiradęs suom. vuohi „ožys“. Sl. (dial.) subst. *azьno „ožena, ožkena (kailis)“ < adj. *āźina- (Vasmer l. c.) gali suponuoti subst. (i-kamienį) sl. *āźi- „ožys, ožka“ = balt.-sl. *āźi- „t. p.“, kildintiną iš šakninio žodžio (plg. Trautmann BSW 22 ir liter.) < ide. *ā̆ǵ- „ožys; ožka“ → s. ind. ajá- „ožys“, ajā́- „ožka“ ir kt. (žr. Pokorny l. c., plg. Gamkrelidze-Ivanov l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 263–264 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Darms VAG 359tt.; Demiraj AE 160; Derksen EDSIL 31t.; Larsson FsKlingenschmitt 366; Matzenauer BKAS 149t.; Mayrhofer EWA I 51; Smoczyński SEJL 434.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.