wūkawi „fordert – kviečia, šaukia“ III 7718–19 [514] (= nor „nori“ VE 334) praes. 3 sg. suponuoja verb. (inf.) pr. (III) *vūkau-tvei „(pa)šaukti“ (su *-ū- ne iš *-ō- – sic Endzelīns SV 277) < pr. *vākau-tvei (= *vɔ̄kau-tvei) „t. p.“ – vedinį (su pailgintu šaknies balsiu) turbūt iš verb. pr. *vak-/(inf.) *vakē- „šaukti“ (žr. wackītwei). Plg. verb. lie. sùp-ti → sū́pauti „sūpuoti“ (su pailgintu šaknies balsiu); verb. pr. (III) *vūkau-tvei darybą kitaip suvokia Trautmann AS 466 (panašiai aiškinau s. v. perwūkauns, žr.) ir, atrodo, Endzelīns SV 277).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 267 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 412.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.