ayculo „nolde“ (plg. v. v. a. nalde „Nadel“ Lex 148) – „adata“ E 470 nom. sg. fem. = *aikulā (t. y. *aikulɔ̄); dėl tokio skaitymo plg., pvz., Fick WIS I 345, Meillet BSL XXIV 137, Vaillant RÉSl XXXIV 137t., Vasmer ESRJ II 115. Kiti pr. ayculo yra linkę taisyti resp. skaityti *aigulā, siedami jį su sl. *igulā (> lenk. igła „adata“ ir kt.), žr. Berneker SEW I 423, Trautmann BSW 3, Endzelīns SV 137, Mažiulis Klb XIV 101t., Toporov PJ I 59. Čia pridera ir pr. augle „nolde“ GrG 75, angle „nolden“ GrA 86, angle „nolden“ GrF 87, kurio visi trys variantai skaitytini angle (taisymas u į n ir atvirkščiai nelaikomas net taisymu), o pastarasis taisytinas į *aygle [žr. Endzelin ZslPh XVIII 104tt., 124, Endzelīns SV 137, kitaip (neįtikinamai) Hermann NAWG, Nr. 6(1949), 162]; jis bus reiškęs „adata; spyglys“: tokią reikšmę rodo vok. (sg.) nolde „Nadel“ (GrG 75) bei (pl.) nolden „spygliai“ (GrA 86, GrF 87), plg., pvz., lie. dial. ãdata „Nadel“ (sg.) ir ãdatos „… spygliai“ (pl.) LKŽ I² 18. Šį pr. (Gr) *aygle reikia identifikuoti su pr. (E) *aikulā: a) galūnė (*aygl)-e yra apvokietinta pr. *-ā ar (*-ā>) *-ă, b) raidės -gl- (*ay-gl-e) gali atspindėti ne vien garsus *-gl- < pr. *-gul-, bet ir *-kl- (gutturalis ante lateralem!) < pr. *-kul-. Visiems žinoma, kad E (bei pr. katekizmų) žodžių skaitymas bei etimologizavimas patikimesnis yra dažniausiai tas, kuriame išsiverčiama be jokio taisymo. Ir pr. (E) ayculo, kaip man dabar atrodo, reikia ne taisyti į *aygulo (žr. anksčiau pateiktą literatūrą) = *aigulā, o skaityti *aikulā „adata“. Pastarasis yra substantyvu (deadjektyviniu abstraktu) virtusi fem. lytis adjektyvo vak. balt. *aikula- „tas (ta), kam būdingas dūrimas“ (plg., pvz., s. v. aglo) – sufikso -ul- vedinio iš verb. balt. *aik- „(vibruojant) durti“ [plg., pvz., lie. adj. gẽd-ulas „tas (ta), kam būdingas gedėjimas“ – vedinį iš verb. ged-ė́ti, žr. Skardžius ŽD 186], dėl kurio žr. s. v. aysmis. Tokios pat darybos yra ir sl. *igulā (> *jьgъla > lenk. igła „adata“ ir kt.), tik čia slypi 52 verb. balt.-sl. *aig-/*ig- „(vibruojant) durti“ (> lie. aĩg-aras „šapas“, aĩg-ara „t. p.“ LKŽ I² 34), dėl jo žr. irgi s. v. aysmis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 51–52 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Demiraj AE199; Derksen EDSIL 210; ESSJ VIII 213t.; Matzenauer BKAS 17t., 20; Orel HGE 203; Smoczyński IF XCIV 320t., SBS II 78tt.; Vaan EDL 295.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.