deiwuts „selig – palaimingas, išganytas“ I 1115 [716], „t. p.“ III 6111 [4114] (= ischganitas VE 253 nom. sg.), deywuts „t. p.“ II 1117 [1316] adj. nom. sg. masc.; adv. deiwūtai „selig – palaimingai, išganytai“ III 11514 [7125]. Adj. pr. *deivūta- < *deivāta-, kuris iš tikrųjų bus reiškęs „dieviškas, dievotas, palaimingas, išganytas“ (dėl reikšmės plg. s. v. v. deiwa deiwūtskai, deiwūtiskan, deiwūtisku), yra sufikso *-āta- vedinys iš *deiva- (žr. deiwas) : lie. dievótas „pamaldus“ (LKŽ II² 522) ir „geras“ (l. c.) bei deivotas (LKŽ II² 380), plg. lie. dievótis „atsisveikinti“ (žem.) resp. deivóti(s) (LKŽ II² 380), la. deivâtiês „prisiekti“ (Skardžius ŽD 344).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 193 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 82t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.