duckti „Tochter – duktė“ III 674 [4332], III 9314 [5916] nom. sg. fem. = *dukti (žr. dar dochti) < *duktī [t. y. su nekirčiuotu *-ī (III kat-mo šnektoje)] < *duktē (žr. dar poducre) = lie. duktė̃ : sl. *duktē (→ s. sl. dъšti ir kt.). Pr. III kat-mo šnektoje, pvz., acc. sg. bus buvęs *duktin resp. *dukten (t. y. nebe *dukterin), plg. pr. III mūti (nom. sg.) ir acc. sg. mūtin resp. mūtien (plg. lie. dial. acc. sg. dùktę, gen. sg. duktė̃s ir pan., žr. LKŽ II² 811t.). Balt.-sl. *duktē < *-ēr (žr. Mažiulis BS 34tt.) kartu su germ. *duhtēr (> go. dauhtar ir kt.) suponuoja ide. *dhuktēr < *dhughtēr greta ide. *dhughətēr > s. ind. duhitā́, gr. θυγάτηρ ir kt. Žr. Toporov PJ I 387t. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 235 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 561; Derksen EDSIL 129; ESSJ V 178t.; Hamp Coll. Pr. I 13t.; Kloekhorst EDHIL 902t.; Lehmann GED 88; Mańczak Blt XXVIII (2) 57tt.; Matasović EDPC 109t.; Mayrhofer EWA I 737t.; Pârvulescu IF XCVIII 55tt.; Smoczyński SEJL 131; Vaan EDL 253.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.