ebsentliuns „bezeichnet (bezeichnet) – paženklinęs“ III 10910–11 [693–4] (= paszenklinoiey VE 528 praet. 2 sg.), III 11920 [754] partic. praet. act. nom. sg. masc. = *ebzentlīvuns. Suponuoja verb. *eb-zentlītvei „pa-, apženklinti“ (inf.) = eb- (žr. ab-) + *zentlī-tvei (= lie. žénkly-ti „ženklinti“), kuris padarytas iš pr. (nom.-acc. sg. neutr.) *zentlan „ženklas“ [plg. dar žemės ribos akmenį pr. Kogonassantle = Kogonas (gen. sg.) + santle „ženklas“ (Gerullis ON 68, 273) < *zentla-] < balt. dial. (pr.-lie.!) *źentlă (nom.-acc. sg. neutr.) > lie. žénklas „Zeichen“. Balt. dial. *źentla „ženklas“ yra sufikso *-tla- (< ide. *-tlo-) vedinys iš balt. *źen- (< ide. *genH-) : balt. *źin- „žinoti, pažinti“ (< ide. *gn̥-H-) > pr. *zin- (žr. s. v. ersinnat); plg. sl. *znamę „ženklas“ (> lenk. znamię ir kt.), gr. γν-ῶμα „ženklas, žinojimas“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 245 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Smoczyński LAV 100t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.