Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 61–62 psl.

aclocordo

aclocordo „leitseyl (Leitseil)“ E 313 = *aklakɔ̄rdɔ̄ (t. y. *aklakārdā) nom. sg. fem. Galima būtų spėti, kad vok. leitseyl „Leitseil“ (E 313) – „vadelės“, o ne „pavadis“: 1) žodis E 313 priklauso tematinei grupei „wayn (Wagen) – vežimas“ (E 294E 315), kur turima galvoje taip pat kinkymas (jam reikia ir vadelių!), 2) pavadį galėtų reikšti žodis vok. czogelpr. nolingo E 453 (žr. nolingo), priklausantis tematinei grupei „seteler (Sätteler) – bal̃nius“ (E 440E 453), kur turimas galvoje ne kinkymas, o balnojimas (jam vadelių nereikia!). Bet, rodos, geriau manyti, kad: 1) žodis vok. czogel „Zügel“ E 453 reiškė ir pavadį, ir vadeles (pavadis = „trumpos vadelės“, o vadelės = „ilgas pavadis“!) – tai, ką ir dab. vok. Zügel („pavadis; vadelės“), 2) žodis vok. leitseyl „Leitseil“ E 313 reiškė atsają (atsajà = „Band, das die Achse mit der Gabeldeichsel verbindet“), – vežimas traukiamas ienomis (E 311), o atsajomis jis valdomas [plg. vok. leit (seyl) E 313: leiten „valdyti“!]. Pr. aclocordo = *aklakārdā (* -ār- balsio pailgėjimas – dėl cirkumflekso) yra turbūt iš *arklakardā < *artlakardā su disimiliaciškai išnykusiu pirmuoju *-r- (*artla- > *arkla- *akla-), plg. lie. arklãvirvė „įtvara, arklavadžios – tam tikra drūta virvė“ (LKŽ I¹ 246) > aklãvirvė „t. p.“ (LKŽ I¹ 61), kir̃mgrauža (LKŽ V 843) > kim̃grauža (LKŽ V 801) ir kt. Pr. *akla- (= aclo-) < *arkla- < *artla- (o gal pr. aclo- tiesiog taisytinas į *atlo- = *atla- < *artla-?) turbūt yra tai, kas ir [balt. *artla(n) >] lie. árklas, la. ar̂kls, [sl. *ordlo >] s. sl. ralo ir kt. Pr. *-kardā (= -cordo) galėtų būti identiškas su lie. kardà „iš kai kurių medžių žievės daroma juosta, vartojama kam pinti; karna“ (LKŽ V 271), plg. tos pačios reikšmės ir tos pačios šaknies lie. karnà (LKŽ V 299t.); dėl šių dviejų lie. žodžių, kurie giminiuojasi matyt ir su pr. kir-no (žr. kirno), etimologijos žr. s. v. birgakarkis. Taip galvojant, pr. *aklakardā < *arklakardā (*artlakardā) iš pradžių galėjo reikšti „lie. *arklakardą“, t. y. „arklo karninę virvę (juostą)“, vėliau, –„stiprią virvę (juostą)“, vartojamą ne vien arklui ar jo įkinkymui, bet ir, pvz., vežimo 62 (Wagen) atsajoms. Prie pastarosios reikšmės atsiradimo galėjo prisidėti ir desemantizacija: kai pr. *arklakardā (< *artlakardā) išvirto į *aklakardā (= aclocordo), šitoks pr. *akla- (*atla-) nebeteko semantinio ryšio su pr. *arklan (*artlan) „arklas“. Apie visa tai plačiau žr. Mažiulis ZfSl XIX 218tt. Mažiau patikimos yra kitókios pr. aclocordo etimologijos. Bezzenbergerio (BB XXIII 311) siūlytu šio sudurtinio pr. žodžio kilmės aiškinimu pagrįstai abejojo Endzelynas (SV 139), kuris pats, remdamasis Pottu (KSB VI 112t.) ir Nesselmannu (AM VI 319), manė, kad aclo- esąs taisytinas į *auclo- (Endzelīns l. c.); o sandą -cordo Endzelynas (kaip ir, pvz., Trautmann AS 298) laikė skoliniu. Tačiau ir tokia etimologija yra abejotinos vertės, nes, pirma, pr. -cordo gali ir nebūti skolinys (žr. anksčiau), antra, pr. aclo- taisyti į *auclo- neturime pamato. Tiesa, Endzelynas (l. c.), vesdamas aclo- iš *auclo-, remiasi pr. awilkis E 472, kildinamu iš *auvilkis. Betgi pastaruoju atveju pr. *-u- buvo prieš *-v- (= -w-), o ne prieš sprogstamąjį priebalsį (*-k-)!

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson NCOP 39; Matzenauer BKAS 19; Smoczyński LAV 34; Stundžia BSI XVIII 197.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.