kirno „struch (Strauch) – keras, krūmas“ E 637 nom. sg. fem. = pr. *kirnɔ̄, t. y. *kirnā „t. p.“ (plg. sinonimą gudde, žr.), kuris artimiausiai giminiuojasi su lie. kìrna „vandens išplauta medžio ar krūmo šaknis upės krante; nukirsto krūmo kelmas; vyčių grįžtė; krūmuota, šlapia vieta; vieta, kur suvirtę medžiai“ (LKŽ V 847t.), lie. (masc.) kirnas „vyčių grįžtė“ (LKŽ V 848). Plg. Trautmann AS 358, Endzelīns SV 193. Toporov PJ IV 15t.
195 Šiuos ā- resp. o-kamienius pr.-lie. substantyvus kildinu iš subst. balt. *kirnā- „tai, kas nukirsta (nupjauta)“//*kirna- „t. p.“ (žr. toliau) > *„nukirstà kamieno (su šaknimis) dalis“ > *„kelmas su šaknimis (tarsi ataugomis žemyn)“ (plg. lie. kìrna „vandens išplauta medžio ar krūmo šaknis upės krante; nukirsto krūmo kelmas…“) bei *„kelmas su atžalomis (ataugomis aukštyn)“ > *„kelminių atžalų kuokštas“ (plg. lie. kìrna „…vyčių grįžtė…“ bei kirnas „t. p.“) > *„keras, krūmas“ (> pr. kirno „t. p.“) > *„vieta, kur krūmai“ [> lie. kìrna „…krūmuota, šlapia vieta…“ ir vv. (miškas) pr. Kirno] > *„brūzgynas“ > *„nepraeinama vieta miške“ (> lie. kìrna „…vieta, kur suvirtę medžiai“).
Substantyvai balt. *kirnā- „tai, kas nùkirsta (nupjáuta)“ bei (dial.) *kirna- „t. p.“ yra greičiausiai iš adj. balt. *kirna- (*kirnā-) „nukirstas, nupjautas“ (plg. panašius lie. subst. ← adj. Skardžius ŽD 219) < adj. ide. *kr̥no- (*-ā-) „t. p.“ > subst. lo. cornum „Kornelkirsche“ [< *„vaisius su kietu (galinčiu įrėžti, įpjauti) branduoliu“] = gr. κράνον „t. p.“ ir pan. (plg. liter. apud Toporov PJ IV 17).
Tas adj. ide. *kr̥no- yra sufikso *-no- vedinys matyt iš verb. ide. *(s)kr̥-/*(s)ker- „pjauti, kirsti ir pan.“ (plg. Jēgers KZ LXXX 19–21 ir kt. Toporov PJ IV 18; žr. dar s. v. kyrteis), iš kurio bus atsiradęs ir sufikso *-no- vedinys adj. ide. (dial.) *kerno- (*kernā-) „nukirstas, nupjautas“ > adj. balt.-sl. *kerna- (*kernā-) „t. p.“ → subst. balt.-sl. *kernā- „tai, kas nukirsta, nupjauta“/*kerna- „t. p.“ > lie. kernà „tankynė; vieta, kur kas suaugę į krūvą“ (LKŽ V 613 s. v. 1 kernà 4), (scom.) kérna (kernà) „mažo augumo, neūžauga“ (LKŽ V 613 s. v. 4 kernà), sl. *černъ/*černo > rus. че́рен „rankena, kotas“ ir kt. (dėl slavų medžiagos žr. ESSJ IV 69, SPS II 156t.); iš adj. ide. *kerno- „nukirstas, nupjautas“ kildintinas matyt ir subst. kimr. cern „žandikaulis“ (dėl jo kilmės iš *„tai, kas nupjáuta“ plg. s. v. scalus), air. cern „kampas“ ir pan. (plg. Toporov PJ IV 17]. Dėl pr. kirno ir pan. etimologijos žr. dar s. v. kerberse.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 194–195 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 41t.; Derksen EDSIL 261; ESSJ XI 62tt., XIII 242; Matzenauer BKAS 65; Smoczyński SEJL 276t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.