Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 247–248 psl.

eyswo

eyswo „wunde (Wunde) – žaizda“ E 159 nom. sg. fem. = *eizvɔ̄, t. y. *eizvā < vak. balt. *eiźu̯ā „(į-, pra)dūrimas“ (plg., pvz., lie. įdūrìmas „…žaizda“) = „įplyšimas, atsiradęs iš (į-, pra)dūrimo“ [tiksliau: *„tai, kas vibruojant (į-, pra)durta“, žr. toliau] – substantyvu virtusi fem. lytis adjektyvo vak. balt. *eiźu̯a- „(pra)durtas“ (plg. s. v. aglo). Pastarasis suponuoja (tematizuotą) u-kamienį balt. *eiźu- „duriantis“, iš kurio turime ir (ryt.) balt. adj. (fem.) *eiźí (u-kam.) subst. fem. *eiźī́ (ī-kam.) „(į-, pra)dūrimas“ (plg. s. v. ennoys) la. ìeze „ledo įplyšimas“ ir pan. Buvo ir adj. balt. (-sl.) *aiźu- „duriantis“ [> lie. aižùs „aštrus, skaudus, duriantis“ LKŽ I² 48 s. v. 3., 4., 5. aižùs], iš kurio, t. y. iš adj. balt.-sl. *aiźu- sl. *aiźu- + * > adj. (fem.) *aiźu̯ā subst. *aiźu̯ā išriedėjo s. sl. (ir kt.) jazva „žaizda; (į)dūrimas“; būta ir adj. balt. *ī̆źu- „duriamas, durtas“ (> lie. ižùs LKŽ IV 288), jo fem. lytis *ī̆źī́ (u-kam.) subst. *ī̆źī́ (ī-kam.) „tai, kas atidurta, atplėšta“ lie. yžià „ledo lytis“ (su pailgintu šaknies balsiu) bei yžė̃ „lupena“ = la. îze „įplyšimas“ ir pan. Egzistavo ir o-kamienis adj. balt. *aiźa- „duriantis“, kurio fem. (ā-kamienė) lytis virto į subst. ryt. balt. *aiźā „įdūrimas“ [> lie. áižà = la. aĩza „įplėšimas“ resp. („įplėšimas“ >) „atplaiša“], plg. la. ìe-za „ledo įplyšimas“, kuris panašiu būdu suponuoja ryt. balt. subst. *eiźā adj. *eiźa- „duriantis“. Iš adj. (ryt.) balt. *ī̆źa- „duriamas, durtas“ turime: jo a) fem. (ā-kam.) lytis *iźā́ subst. *iźā́ „tai, kas atidurta, atplėšta“ (> lie. ižà „Eisscholle“) ir b) neutr. lytis *iźă subst. *iźă (> lie. ìžas „Eisscholle“; plg. rus. dial. neutr. язво „aštrumà“ < *„tai, kas duria“). Darybinį santykį minėtų substantyvų ryt. balt. *eiźā : vak. balt. *eiźu̯ā bei ryt. balt. *aiźā : sl. *aiźu̯ā plg. su lie. ýda : ýdva „t. p.“ (žr. 248 s. v. ennoys). Visi minėti baltų ir slavų u- resp. a-kamieniai adjektyvai (davę ir minėtus subst.) yra vediniai iš balt.-sl. verb. *aiź-/*eiź- „vibruojant durti“ resp. *iź- „vibruojant būti duriamam“ (apie šias lytis žr. s. v. aysmis), kurių veldiniai – lie. *aižti (frequent.) áižyti (*„durstyti, dažnai durti“ >) „aushülsen“ (plg. lie. *basti badýti, žr. s. v. embaddusisi), eĩžti „aižyti“, iẽžti „t. p.“, éižėti „pleišėti, trūkinėti“, ìžti „t. p.“ ir pan.
Pr. eyswo su minėtais slavų ir kitų baltų žodžiais yra sugretinę ir kiti [Berneker SEW I 277 (pr. eyswo be reikalo skaitomas *aizvo); Trautmann AS 326 ir liter., BSW 68; Endzelīns SV 165; Fraenkel LEW 4; Toporov PJ II 22t. ir liter.; ESSJ VI 57 ir liter.], tačiau jie visi žiūrėjo, pasakytume, tik į tų žodžių etimologinį sugretinimą (betgi jo galimumas ir taip yra beveik savaime akivaizdus!), o ne į svarbiausią etimologijos problemą – į tų žodžių darybos istoriją.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 155; Matzenauer BKAS 38; Smoczyński SEJL 228.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.