Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 248–249 psl.

Elbinc

Elbinc 1238 vv.; Elwing 1354 bei (vėliau) Elbing (up., vv.) ir pan. „Elbingas, (lenk.) Elbląg“ (Gerullis ON 48t., Nesselmann Thes. 35); Vulfstanas mini (IX a. gale) Ilfing „Elbingas“ up. (SRP I 773).
Būga manė, kad dk. (vok.) Elbing „Elbingas“ up. esąs iš lenk. Elbiąg < *Lьbęgь < *Ilbing-, o šis – iš go. *Ilbing- (> pr. *Ilbing-, kurį Vulfstanas užrašęs Ilfing „Elbingas“), – Būga RR III 796. Tokiai nuomonei – Elbingo upės vardas esąs germaniškos kilmės – negalėčiau pritarti, kadangi: a) jis turi sufiksą -ing-, ypač būdingą vak. baltų hidronimų darybai, b) Vulfstano Ilfing, kuris yra aiškiai germanizuotas (pirmiausia dėl -f- vietoj originalo *-b-), gali turėti germanizuotą ir inicialės balsį (t. y. I- vietoj *E-), c) jis (dk. Elbing) savo šaknimi (Elb-) neatsietinas nuo lie. up. El̃b-entas (žr. toliau). Todėl reikia manyti, kad dk. Elbing yra baltiškos kilmė̃s – pr. (up.) *Elbinga- (ar *Elbingā), žr. ir Gerullis l. c., Toporov PJ II 23t. (pagaliau plg. ir patį Būgą RR III 790). Šitą pr. (up.) *Elbinga- germanizuojant, galėjo atsirasti ir ne tik s. angl. Ilfing (Vulfstanas), bet ir go. *Ilbing-, iš kurio matyt ir bus išriedėjęs vak. sl. *Ilbing- > lenk. *Lьbęgъ > Elbiąg (> Elbląg) „Elbingas“ (žr. anksčiau). Sunku 249 patikėti ir tuo, kad Elbingo vardas būtų atsiradęs iš s. skand. *ælbingR (< šiaur. germ. *alb- „upė“), – šitokią hipotezę bandė grįsti (1944 ir 1950 m.) Ekblomas (kaip nurodo Toporov l. c.), plg. Rozwadowski, Studia nad nazwami wód słowiańskich. Kraków, 1948, p. 174.
Pr. up. *Elbinga- (ar *Elbingā), savo šaknimi sietinas su lie. up. El̃b-entas, yra sufikso -ing- vedinys turbūt iš [adj. (ar subst.) verb., arba tiesiog iš] verb. balt. *elb-/*alb- „lenkti, linkti“ < ide. dial. *e/olbh- „t. p.“, kurį galima laikyti formanto balt. *-b- < ide. *-bh- išplėstu verb. balt. *el-/*al- „lenkti, linkti“ < ide. *e/ol- „t. p.“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 307tt.; plg. dar s. v. Alna). Taip galvojant, su pr. *Elb- (*Elb-inga-) resp. lie. El̃b- (El̃b-entas) etimologiškai gretinamus nomina propria pr. Alb-icke, lie. Alb-áitis, Elb-ỹs, la. El̃b-užs ir kt. (Toporov l. c. ir liter.) reikėtų kildinti iš *„sulinkėlis ir pan.“. Jeigu lie. al̃p-ti „ohnmächtig werden“ ir kt. (iki šiol, galima sakyti, neturintys etimologijos) yra iš *„sulinkti, suglebti“, tai jie galėtų būti siejami su minėtu balt. *elb-/*alb- „lenkti, linkti“ (dėl *-b- : *-p- plg., pvz., Būga RR I 448). Dėl visa to hidronimè (up.) pr. *Elb- = lie. El̃b- ieškoti kitokio (homoniminio) ide. *e/ol- yra gal ir mažiau patikima (plg. s. v. Alna).
Šį (up.) pr. *Elb- = lie. El̃b- vesti iš ide. *albh- „upė“ (Vanagas 100 ir liter.) nėra geriau už jo kildinimą iš ide. (dial.) *e/olbh-: evoliuciją ide. *albh- (up.) pr. *Elb- = lie. El̃b- paaiškinti kur kas sunkiau nei evoliuciją ide. (dial.) *e/olbh- pr. *Elb- = lie. El̃b-; be to, ir paties ide. *albh- „upė“ (būtent tokia reikšme!) atstatymas, kuris paremtas iš tikrųjų vien germanų kalbų duomenimis (s. isl. elfr „upė“ resp. v. v. ž. elve „upės vaga“ ir pan.), nėra nerizikingas: s. isl. elfr ir pan. yra nebūtinai iš ide. *albh-, jie lengviausiai galėjo atsirasti ir iš ide. (dial.) *e/olbh- (jo reikšmė bei jos evoliucija germanų dialektuose – jau atskirai nagrinėtinas klausimas).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Karaliūnas BPIŠ II 108tt.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.