enkaitītai „angefochten (die angefochtene) – įkurstyti, įjaudinti“ III 732–3 [4723] (= gundinti „kurstyti“ VE 308 partic. praet. pass. nom. pl. masc.), ankaitītai „t. p.“ III 5522 [395] (= gundinti „kurstyti“ VE 2217 partic. praet. pass. nom. pl. masc.) partic. praet. pass. nom. pl. masc. – matyt iš *enkaitētai resp. *ankaitētai (plg. Schmalstieg OP 197), kuriam atitinka pr. (inf.) *enkaitēt-vei (resp. *ankaitētvei) – turbūt intranzityvas en- „į-“ (resp. an-, žr. s. v. en) + *kaitētvei „būti kurstomam, jaudinamam“ < *„būti kaitinamam, kaisti“ : lie. káitė-ti „kenkti (schaden); trūkti (fehlen)“ (žem., Šk., žr. LKŽ V 78t.) = la. kaĩtê-t „t. p.“ (ME II 136) < *„būti jaudinamam (dėl ko nors)“ < *„būti kurstomam“ < *„būti kaitinamam, kaisti“ = lie. káitė-ti „kentėti karštį, kaisti“ (LKŽ V 79) = la. kàitê-t (intrans.) „brennen, sengen“ resp. (trans.) „heiß machen“ (ME V 136), be to, lie. kaĩtinti „heiß machen; raginti (jaudinti)“ (LKŽ V 80t.), la. kaĩtinât „erzinti, pykinti, jaudinti“ (ME II 136) ir pan. Pr. *kaitētvei ir minėti lie. bei la. verbai laikytini vediniais iš balt. verb. *kait- „būti resp. darytis kaitinamam, karštam“ (žr. dar s. v. prakāisnan) > lie. kaĩsti „heiß werden; degti iš pykčio ar šiaip kokio susijaudinimo; rūpintis, rūpėti“ (LKŽ V 68) = la. kàist „kaisti; degti iš kokio susijaudinimo“ (ME II 135). Šis balt. verb. *kait- galėtų būti vedinys iš adj. (= partic. praet. pass.) balt. *kaita- „karštas, šiltas“ [plg., pvz., lie. sveĩkti „gesund, heil werden“ (iš adj. sveĩkas „gesund, heil“) ir pan.], suponuojančio verb. balt. *kai- „kaitinti/kaisti, šil(dy)ti“ < ide. dial. *kai-/*kī̆- (ar *koi-/*kī̆-) „t. p.), iš kurio yra s. v. a. hei „sausas, sudžiūvęs“ ir pan., taip pat (su formantu *-d- > germ. *-t-) s. isl. heitr „karštas“ (→ verb. s. isl. heita „heizen“), s. v. a. heiz „karštas“ (→ verb. s. v. a. heizen „heizen“) ir kt.; plg. Pokorny IEW I 519, Fraenkel LEW 204, Stang LS 25, Toporov PJ I 90. Tas verb. ide. dial. *kai-/*kī̆- (ar *koi-/*kī̆-) yra galbūt iš ide. *(s)kai- 269 [ar *(s)kei-] „šviesti (tam tikru būdu)“, plg. Pokorny IEW I 519 (s. v. 4. kāid-), 916–917 [s. v. (s)kāi-], žr. dar s. v. skijstan.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 268–269 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Anikin BSI X 207; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Lehmann GED 181; Matzenauer BKAS 59; Orel HGE 153t.; Smoczyński LAV 15t., SEJL 244t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.