ennoys „calde (das kalte Fieber) – drugys (šaltis – liga, pasireiškianti šalčio krėtimu)“ E 158; vok. calde (E 158) = v. v. a. kalde „gekürzt aus daz kalte fieber“ (Lex 103). Yra keletas spėjimų dėl šio ennoys kilmės (žr. Trautmann AS 329 ir liter., Endzelīns SV 168 ir liter., Toporov PJ II 52 ir liter.). Tačiau jie visi nėra patikimi (plg. ir Endzelīns l. c., Toporov l. c.), 273 nes remiasi ne argumentuotu (grafiškai bei fonetiškai), o konjektūriniu ennoys taisymu. Manau, kad ennoys nereikia taisyti: jis skaitytinas *enāis (t. y. *enɔ̄is) ir kildintinas iš *enāiss < *enaĩsas (su cirkumfleksiniu *-ai-, dėl jo žr. Būga RR III 108, Mažiulis BS 13t.). Pr. *enaisas „drugys (liga)“ (nom. sg. masc.) yra iš *„įkarštis“ = *„karštis“ [plg. go. heito „drugys (liga)“ : s. v. a. hizza „karštis“] < *„įkaitimas, įdegimas“ – fleksijos vedinys iš verb. vak. balt. *enais- „įkaitusiam darytis“ (plg. lie. į́šalas „įšalimas“ ← verb. įšálti „įšalusiam darytis“, plg. dar s. v. accodis); o šis vak. balt. (*en- „į-“ +) verb. (inf.) *ais-tvei „kaisti, degti“ = *„karštam darytis (nuo ugnies)“ laikytinas vediniu iš adj. vak. balt. *aisa- „deginantis, karštas (nuo ugnies)“ (plg., pvz., lie. sénti „senam darytis“ – iš adj. sẽnas). Bus egzistavęs tokios pat kilmė̃s ir verbum sl. *aist(e)i „karštam darytis (nuo ugnies)“: iš jo lyties sl. *aista- „karštu padarytas, -daromas“ (formaliai – partic. praet. pass.) turime sufiksų vedinius sl. *ěst-ěja (≥ s. ček. niestějě „židinys, krosnis ir pan.“ ir kt.) resp. *ěst-ьje (kitaip juos aiškina ESSJ VI 53 ir liter.). Tas adj. vak. balt.-sl. *aisa- „deginantis, karštas (nuo ugnies)“ yra sufikso *-sa- vedinys [plg. adj. lie. *bai-sa-s (→ baisùs) = la. baîss ir kt.] iš balt.-sl. verb. *aid- „deginti“ [ar dar iš senesnio – ide. *ai- „deginti“ (žr. toliau)?] < ide. *aidh- > germ. *aid- (> s. v. a. eit „kaitra“ ir kt.), s. ind. édh-aḥ „kuras, malkos“ gr. αἶθ-ος „gaisras“, αἴθ-ω „uždegu, deginu“ ir kt. (Pokorny IEW I 11t.). Ide. *aidh- yra determinatyvo *-dh- išplėstas ide. *ai- „deginti, šviesti“ (plg. Pokorny l. c.; žr. dar s. v. aysmis) < *H2ei-, turėjęs apofoninį variantą ide. *H2i-; t. y. buvo ir ide. *H2i- + *-dh- > ide. *H2idh- > *idh- > s. ind. idh-yáte „užsidega“, inddhé „uždega“ (su infiksu), gr. ἰθ-αίνεσθαι „šiltam darytis“ (Hes.) ir kt. (Pokorny l. c.); greta šito ide. *idh- atskirose indoeuropiečių tarmėse vėliau galėjo savarankiškai atsirasti (pailginant jo balsį *i-) ir ide. dial. *īdh- [> s. ind. īdh-é „užsidegė“ (perf.), īdh-ríyaḥ „giedram dangui priklausantis“ ir kt., žr. dar toliau]. Kaip žinoma, baltai ir slavai (ir ne vien jie) balsius ide. *ă bei*ŏ suplakė į vieną balt.-sl. *ă. Šitaip atsitikus, pagal apofoninę eilę balt.-sl. *ai/*ei/*i nesunkiai galėjo greta balt.-sl. verb. *aid-/274 *id- „deg(in)ti“ atsirasti ir balt.-sl. dial. – bent jau ryt. balt. *eid- (: *eisti inf.) „deginti“ [jį suponuoju dėl lie. ie-smė̃ (žr. toliau), kildindamas (kaip ir Endzelynas, Būga, Kazlauskas) lie. ie = la. ie iš *ei, o ne iš *ai], kuris išstūmė senesnį (ryt.) balt. *aid- „t. p.“ (plg. s. v. aysmis). Iš šito ryt. balt. *eid- „deginti“ su sufiksu *-sa- buvo išvestas adj. ryt. balt. *eisa- „deg(in)antis, karštas“ (: vak. balt.-sl. *aisa- „t. p.“, žr. anksčiau), o iš jo – lie. iesmė̃ (íesmę) „malkų kiekis, dedamas per kartą į krosnį“ (LKŽ IV 14) < *„tai, kas (su)dega (per kartą)“, plg., pvz., lie. sausmė̃ „tai, kas sausa“ = „sausra“ (iš adj. saũsas). Iš ide. *idh- > balt. *id- „degti“ → ryt. balt. (dial.) *īd- „t. p.“ (žr. anksčiau) vedu ir lie. ýda „trūkumas, netinkamumas“ (kitaip Fraenkel LEW 181 ir liter.), kildindamas jį iš *„kokio nors daikto netinkamumas (kokiam reikalui), atsiradęs dėl to daikto ar jo dalies apdegimo (nudegimo) resp. (pvz. puodininkystėje) per mažo apdegimo (išdegimo)“, plg. lie. pasakymus: šità lentà apdẽgus [po gaisro] – netiñka lubóm (Ds), púodas su ýda „puodas su juodyme, prastai išdegtas“ (LKŽ IV 7); plg. dar, pvz., vok. Gebrechen „trūkumas, yda“ – iš *„netinkamumas dėl aplūžimo“. Taigi lie. ýda yra iš lie. *ī́dā́ „(ap)degimas“ – substantyvu virtusi fem. lytis adjektyvo *ī́da- „(ap)degęs“, turėjusio ir u-kamienį sinonimą adj. *īdu- „t. p.“, iš kurio turime a) adj. (fem). *ī́dī́ (u-kam.) → subst. (i-kam.) *ī́dī́ (plg. s. v. arrien) > lie. *ī́dī́ ≥ ýdžia „yda“ bei b) adj. *īdu- + *-ā́ > adj. (fem.) *īdvā́ → subst. lie. dial. ýdva „yda“ (plg. s. v. eyswo). Tas adj. ryt. balt. *īda- (resp. *īdu-) yra vedinys iš ryt. balt. verb. *ī́sti (: *ī́d-) „degti“ [plg. lie. kniùbti → adj. kniùbas „(nu)kniubęs“]. Šitas verb. ryt. balt. *ī́d- (: *īsti inf.) „degti“ (vietoj senesnio verb. balt. *id- „t. p.“, žr. anksčiau) savo kilme susijęs su verb. ryt. balt. *eĩd- „deginti“, kurio diftongas buvo aiškiai ne akūtinis [o cirkumfleksinis, plg. pr. (enn)-oy-(s) < *-aĩ- (žr. anksčiau), s. ind. édh-aḥ (ne *aidh-ah!) ir kt.], virtimu (dėl *ei > *ẹ̄) į ryt. balt. *ẹ̄̃d- → *ẹ̄́d- „deginti“ [plg. lie. (acc. sg.) íe-smę; tai, kad cirkumfl. → akūt. metatonija buvo ypač būdinga monoftongui ryt. balt. *ẹ̄ (o ne jo pirmtakui *ei), reikėtų atskirai aptarti]: veikiant modeliui tipo ryt. balt. *skẹ̄́d- (> lie. skíesti, trans.) ↔ *skī́d- (> lie. skýsti, intrans.), vietoj 275 ryt. balt. *ẹ̄́d- „deginti“ (trans.) ↔ *id- „degti“ (intrans.) atsirado ryt. balt. *ẹ̄́d- (trans.) ↔ *ī́d- (intrans.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 272–275 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 37; Karaliūnas LgB I 217tt.; Mayrhofer EWA I 267; Orel HGE 6; Rix LIV 259.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.