Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 66–67 psl.

alkīns

alkīns „nuͤchtern (nüchtern)“ III 872 [5511] adj. nom. sg. masc. Originalo žodis nuͤchtern yra iš 1 Timotheus 3,2, kur jis atitinka gr. νηφάλιον (acc. sg.) „blaivus, negirtas negėręs“ = lo. sobrium (acc. sg.) „t. p.“. Tą pačią vietą Vilentas verčia žodžiu pagiringas (VE 372), kuris irgi reiškia „blaivus, negirtas, negėręs“ (žr. ir LKŽ IX 85). Bet iš to nesinorėtų daryti išvadą, kad pr. alkīns reiškė „blaivus, negėręs“ [tam prieštarauja etimologija (Endzelīns SV 140), žr. toliau]. Čia kaltas yra pats originalo nuͤchtern, kuris adverbiškai reiškė „nevalgiusiai, tuščiomis“ (plg. dab. vok. adv. nüchtern „t. p.“), o adjektyviškai – „negėręs, blaivus“ [plg. dab. vok. adj. nüchtern „t. p.“, bet – vok. auf nüchternen Magen „ant tuščio (nevalgius ir negėrus) skrandžio“ ir pan., plg. dar Paul DW 439], plg. Toporov PJ I 75. Dėl vertėjo (t. y. Abelio Vilio ar jo pagalbininko Pauliaus Mėgoto) kaltės matyt buvo pasigauta ne vok. adj. nuͤchtern „blaivus, negėręs“, o vok. adv. nuͤchtern „nevalgiusiai“, bet išversta ne adverbiškai, o adjektyviškai – žodžiu (adj.) pr. alkīns „nevalgęs, alkanas“ (PKP II 173, išn. 405). O gal ir pats alkīns reiškė ne tik „nevalgiusį, alkaną“ (pagrindinė reikšmė), bet ir „negėrusį (nieko negėrusį)“, t. y. jis galėjo reikšti „nevartojusį jokio (nei valgomojo, nei geriamojo) maisto“ (valgomasis maistas yra, aišku, pagrindinis), plg. lie. álk-ti „trokšti valgyti“ ir la. al̂k-t „trokšti gerti“ (ME I 68). Vadinasi, šiaip ar taip reikia manyti, kad alkīns reikšmė, bent jau pagrindinė, yra buvusi „alkanas, nevalgęs resp. geidžiantis (trokštantis) valgyti“. Šis 67 pr. žodis ir tos pačiõs reikšmės lie. álkanas, la. al̂kans turi šaknį alk- : lie. álk-ti „alkti, geisti valgyti, geisti“, la. al̂k-t „geisti gerti, geisti, ilgėtis“ (ME I 68), sl. *olk- (> s. sl. lak-ati „geisti valgyti“, lenk. łak-nąć „t. p.“ ir kt.), galbūt s. v. a. ilgi „badas“ (žr. Trautmann AS 298, BSW 6t., Būga RR III 412, Endzelīns SV 140, Fraenkel LEW 8 (ir liter.), Vasmer ESRJ II 452, Toporov l. c.); ir prūsai bus turėję verb. *alk-tvei „alkti“. Pr. alk-īns „alkanas“ = *alk-īna- yra sufikso *-īn- (žr. dar gurīns) vedinys iš nomen – gal iš adj. pr. *alka- (ar *alku-) „t. p.“ [plg. la. dial. tuv-īns „artimas“ ( adj. tuv-s „t. p.“) ir pan.] verb. pr. *alk- „alkti“ arba tiesiog iš verb. pr. *alk- „t. p.“ [plg. adj. la. dial. tur-īns „pasiturintis“ ( tur-êt „turėti“) ir pan.]; dėl tokios darybos plg. Endzelīns LVG 319, Skardžius ŽD 268. Dėl lie. álk-anas = la. al̂k-ans darybos (sufiksas -an-) žr. Endzelīns LVG 293t., Skardžius ŽD 227. Žr. dar alkīnisquai.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 366t.; ESSJ XXXII 52t., 57t.; Matzenauer BKAS 19; Rix LIV 235; Smoczyński LAV 15, SEJL 11t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.