alkunis „elboge (Ellenbogen) – alkūnė“ E 110 nom. sg. = (i̯o-kamienis) *alkūnīs (ar *alkūnis < *alkūnas, t. y. o-kamienis): lie. alkū́nė resp. elkū́nė (elkū̃nė), alkūnas (elkūnas) „t. p.“ (žr. LKŽ s. v. v.), la. (ryt.) è̹lkūne „t. p.“ (Endzelīns SV 140), è̹lkuone „t. p.“, è̹lkuonis „linkis, alkūnė“, è̹lkuons „t. p.“ (ME I 567t.). Čia la. -uon- yra matyt vietoj senesnio *-ūn- (plg., pvz., la. pḕ̹rkûns „perkūnas“, pḕ̹rkūnis „t. p.“, pḕ̹rkuôns „t. p.“ ir net pḕ̹rkauns „t. p.“, pḕ̹rkaunis „t. p.“ – su -uon- resp. aun-, apofoniškai pakeitusiu senesnį -ūn-, žr. s. v. percunis). Ši ekskliuzyviai baltiška „alkūnė“ gali būti substantyvais virtęs tokio adjektyvo balt. *„tas (ta), kam būdingas linkis, (su)linkimas“ a) o-kamienis ir iš jo išvestas b) i̯o-kamienis resp. c) ē-kamienis dial. variantas: a) adj. *alkūna-/*elkūna- (→, pvz., lie. subst. alkūnas/elkūnas) ir b) adj. *alkūni̯a/*elkūni̯a- (→, pvz., la. subst. è̹lkuonis) resp. c) *alkūnē-/*elkunē- (→, pvz., lie. subst. alkū́nė/elkū́nė), plg., pvz., lie. adj. saldū̃nas „saldinis“ ir adj. saldū̃nis, -ė „t. p.“ (LKŽ XII 70). Tų variantų pamatinis adj. balt. *alkūna-/*elkūna- yra sufikso vedinys galbūt iš u-kamienio subst. (neutr.) balt. *alku/*elku „linkis, linkimas“ = sl. *alku „t. p.“ → *olkъ-t- „alkūnė“ (> s. sl. lakъ-tь ir kt.). Manyčiau, kad šis balt.-sl. *alku/*elku 68 yra substantyvu virtusi neutr. lytis u-kamienio adj. balt.-sl. *alku-/*elku- „lenktas, (su)linkęs“ – fleksijos vedinio iš verb. balt.-sl. *alk-/*elk- „lenkti, linkti“ (plg., pvz., s. v. arrien); iš jo panašiai galėjo atsirasti ir o-kamienis adj. balt.-sl. *alka-/*elka- „lenktas, (su)linkęs“ → subst. la. è̹lks „vingis, kampas“ [galbūt ir la. è̹lks „stabas, dievaitis“ lie. al̃kas/el̃kas „t. p. ir kt.“ (lie. alkà „t. p.“ būtų iš ā-kamienio adj. balt.-sl. *alkā-) ir pan., plg. Toporov PJ I 72–74]. Balt.-sl. verb. *alk-/*elk- „lenkti, linkti“ < ide. dial. *el-k- „t. p.“ turi formantą *-k- ir suponuoja ide. *el- „t. p.“ (žr. dar s. v. aloade) → go. al-eina „uolektis“, s. air. uilen „kampas“, bret. ilin „alkūnė“ (< *ol-īnā), lo. ulna „alkūnės kaulas“ (< *ol-inā) ir kt. (Pokorny IEW I 307tt., Toporov l. c. ir liter.). Žr. dar woaltis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 67–68 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1678t.; Derksen EDSIL 368; ESSJ XXXII 65tt.; Matasović EDPC 297t.; Lehmann GED 26; Smoczyński SEJL 12; Vaan EDL 638.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.