esse praep. (su acc. ir dat.), kurio pagrindinė reikšmė yra „von – nuo“, vartojamas ištisai III kat-me. Jo variantas assa yra tik I ir II kat-muose – šiais atvejais: I 714, I 715, I 719 I 117, I 118I 131, II 131; II kat-me randame dar assæ (II 119), æsse (II 117), æse (II 715), hæse (II 714,19).
I „(vok.) von“: 1) „nuo, iš“ (vietos, laiko ir kitokiais atžvilgiais) – a) su akuzatyvu: assastan swintan naseilin „vom heiligen Geyst“ I 714 [528], hæse swyntan naseylien „vom heyligen Geyst“ II 715 [1127], esse Swintan Noseilien „vom Heyligen Geist“ III 4123 [3111]; esse Swintan Noseilin „von dem Heiligen Geist“ III 1279 [7734]; assastan jungkfrawen Marian „von Maria der jungkfrawen“ I 715 [529], æsestan jungprawan Marian „von Maria der jungkfrawen“ II 715 [1128], esse stan Jumprawan Marīan „von der Jungfrawen Maria“ III 4123 [3112], essestan Jumprawan Marīan „t. p.“ III 4312 [3123]; esse stan skijstan iumprawan Marīan „t. p.“ III 1279 [7735], 290 esse Deiwan Tawan „vom Vater“ III 4311 [3121], esse Deiwan „vonn Gott“ III 8920 [5711], esse Deiwan „von Gott“ III 6511 [4319], III 1015 [6314], III 11526 [7135]; esse wijrau (sc. wijran) III 10121 [6327], esse Rickijan „vom HERRN“ III 107 [6716], esse twaian dēigiskan laban „von deiner milde Guͤte“ III 8316 [5319]; esse adam „von Adam“ III 11320 [718], esse Adam „t. p.“ III 1213 [7515]; assa gallans „von den todten“ I 719 [531], hæse gallans „von den todten“ II 719 [1130], esse gallan „vonn den Todten“ III 433 [3116]; esse gallan „vom Todt“ III 4315 [3125], III 614 [418], esse gallan „vom Tode“ III 4324 [3131], esse gallan „von den Todten“ III 12713 [792], esse stans Gallans „von den Todten“ III 652 [4312]; assa wargan „von dem vbel“ I 117 [711], æsse wargan „t. p.“ II 117 [139], esse wissan wargan „von dem uͤbel“ III 572 [399]; esse wissawidiskan wargan „von allerley vbel“ III 576 [3912], esse grīkans „von Suͤndt“ III 11512 [7124], esse wissans grīkans „von allen suͤnden“ III 4315 [3125], esse stan warein „von der gewalt“ III 4316 [3125], esse stēisan pikullis warrin „von des Teufels Gewalt“ III 1178 [737], esse schan powargewingiskan lindan „von diesem jammer thal“ III 5710 [3915], esse maians kaūlins „von meinen beinen“ III 10118 [6325], esse maian mensan „von meinem fleisch“ III 10119 [6326], essetennan „von jhm“ III 4916 [3513], esse sīran „von hertzen“ III 9514 [611], essestan Ebangelion „vom Euangelio“ III 8721 [5525], schlāits esse Deiwan „ohn Gott“ (sc. „ohne von Gott“) III 8919 [5711]; – b) su datyvu (taip pat su dat. + acc): Esse kawīdsmu „dauon“ III 1058 [6527], esse kawīdsmu „t. p.“ III 10516 [6533], esse stesmu „t. p.“ III 1059 [6528], „von jm“ III 931 [594], esse Christo „vonn Christo“ (Čia yra lot. abl. sg.) III 7318 [4736], esse stesmu klausīwingin „vom Beichtiger“ III 6510 [4318], esse stesmu smunentin „von dem Menschen“ III 10116 [6324], esse stesmu garrin „von dem Baum“ III 1058 [6526]; 2) „apie“ – a) su akuzatyvu: Assa stan Crixtisnan „Von der Tauffe“ I 118 [712], Assæ stan Crixtisnan „t. p.“ II 119 [1311], Assa Sacramentan „Vom Sacrament“ I 131 [718], Assa Sacramenten „t. p.“ II 131 [1318], esse wissans schins Pallaipsans „von diesen Gebotten allen“ III 378 [2736], essestan Teikūsnā „Von der Schoͤpffung“ (sc. Teikūsnan) 291 III 3917 [2925], Essestan Jsranckīsnan „Von der Erloͤsung“ III 4119 [319], Esse Stan Swintiskan „Von der Heiligung“ III 452 [3135], Esse Swītewiskan Auckstimiskan „Von Weltlicher Obrigkeit“ III 8915 [578], esse stans malnijkikans „von den Kindlein“ III 11118 [6923]; – b) su datyvu (taip pat su dat. + acc.): esse stesmu „von jm“ III 353 [2714], Esse Steimans Poklusmingins „Von den Vnterthanen“ III 911 [5718], Esse Steimans Malneijkans „Von den Kindern“ III 9322 [5922].
II. „aus“ – „iš, nuo“ (su dat. + acc): esse stesmu Grikausnan „auß der Beicht“ III 6922 [4532], essestan Greiwakaulin „auß der Riebe“ III 10115 [6323].
III. Kiti atvejai: a) Essestan „da … fuͤr“ ( = „davor“) III 4911 [358], kur Essestan iš tikrųjų reiškia „davon – nuo to“, b) esse stesse rikijas paggan „vmb des HErrn willen“ (sc. „von wegen des Herrn“) III 9124 [5736], esse steisei N. Pauson „von wegen dieses N.“ III 1239 [7434].
Visiškai aišku, kad pr. esse (assa ir pan.) reiškė „nuo“ (= vok. „von“), bet jo vartosena nevienur paveikta prepozicijos vok. von: a) esse reikšme „apie“,, pvz., Esse Swītewiskan Auckstimiskan „Von Weltlicher Obrigkeit – Apie svietišką vyresnybę“ III 8915 [plg. lie. dial. papãsakok nu (≈ nuo) mókslo „papasakok apie mokslą“ (Kretinga) ir kt.], gal ir b) veikėjui pasyvinėse konstrukcijose reikšti,, pvz., stai ast esse Deiwan Enteikūton „die ist vonn Gott geordnet – ji yra dievo patvarkyta“ III 8920 [plg. lie. kuri wissur nůg Diewa paskirta „kuri visur dievo paskirta“ (VE 3817) ir kt.].
Taigi III kat-me yra ištisai esse (56×). Tą pačią lytį atspindi ir II kat-mas [tik rašoma æsse (1×), æse (1×) ir hæse (2×)], bet jame yra ir assa II 131, assæ II 119. Galima butų spėti, kad lytys (II) assa ir assæ perkeltos iš I kat-mo (t. y. iš I 131 resp. I 118), pastarõsios žodžio galo vokalizmą perdirbant pagal II kat-mo šnektą; tačiau tokį perkėlimą nėra būtina suponuoti (žr. toliau). I kat-me yra tik assa (6×). Plg. kitų praep. bei praef. vokalizmą, žr. s. v. v. at-, en.
Praep. pr. esse (ir pan.) kilmė iki šiol neišaiškinta. Meillet (MSL IX 54tt., X 142, XI 183tt., XII 423, 425) iškėlė mintį, 292 kad pr. esse giminiuojasi su lie. dial. ažù, la. dial. az, sl. za ir kt. Tačiau tokia mintis, Endzelynui jos nepalaikius [Endzelīns DI I 323t. (ir liter.), SV 172], vėliau buvo pamiršta. Kiti pr. esse siejo su lo. ex, gr. ἐξ ir pan. (Berneker PS 289, Trautmann AS 332, Pokorny IEW I 293). Šitai nuomonei rimtą semantinį priekaištą padarė Endzelynas (SV 172), kuris atsargiai spėjo, kad pr. esse esąs gal iš *et- (*at-) + *-s ar *-z (Endzelīns l. c.; jį be naujų argumentų palaikė Fraenkel LEW 20, Toporov PJ II 96). Bet į šią savo hipotezę, negalėdamas paaiškinti pr. -e (ess-e) kilmės, ir pats Endzelynas žiūrėjo kaip į malum optimum. Iš visų tų hipotezių rimčiausia laikau Meillet hipotezę, kurios trūkumus (nurodytus Endzelyno, žr. Endzelīns DI I 323t.) čia ir mėginsiu šalinti.
Pr. esse ir pan. (III, II) resp. assa (I, II) lengviausiai gali būti skaitomi *eze (III, II) resp. *aza (I, II), o II kat-mo (1×) assæ suponuoja irgi *aza, pagal *eze (II) perdirbtą į *aze. Iš šių pr. *eze (III, II) resp. *aza (I, II) senesnis yra *aza: pr. *aza davė dubletinę porą *aza/*eze [ir (*aza > *az) *az/*ez, žr. toliau], iš kurių, pvz., III kat-mo šnektoje variantas *eze išstūmė *aza (kaip visa tai atsitiko, žr. s. v. en). Šitas pr. *aza „nuo“ yra iš *azā < vak. balt. *aźō „nuo“ (plg. Mažiulis PKP II 293) = ryt. balt. *aźō „už“ (dėl šios praep. reikšmių ryt. balt. „už“ ir vak. balt. „nuo“ genetinio tapatumo žr. toliau) > lie. *ažúo (praef. ažúo-) > ažù „už“ resp. (ažu >) až [= pr. es(teinu)] = la. az, taip pat sl. za < *zō (su nykstamuoju žodžio pradžios vokalizmo apofon. Laipsniu). Lytyje pr. esteinu „nuo dabar“ (žr.) randame prie pronominalinės kilmės žodžio teinu „dabar“ (žr.) proklitiškai priaugusį ne pr. (*aza >) *eze (= esse) „nuo“ o sutrumpėjusį jo variantą (*az >) *ez „nuo“, plg. lie. (Ds) aštàt „užtat, todėl“, kur prie pronominalinio tat yra priaugęs ne ažu „už“ (dusetiškiai neturi *ažutat „užtat“!), o sutrumpėjęs jo variantas aš < až „už“ (< ažu). Kaip lie. dial. (pvz. Ds) ažu ir (ažu >) až yra tos pačios reikšmės dubletai, taip ir pr. *aza bei (*aza >) *az bus buvę semantiniai dubletai.
Balt. *aźō (jo *a- nelaikytinas neapofoniniu) ir sl. *źō leidžia atstatyti senesnį balt.-sl. *eźō [plg., pvz., tai, kas ESSJ VII 30 293 pasakyta dėl s. sl. (ir kt.) gor-a bei lie. gir-ià ir pan. šaknies apofoninio santykio kilmės], kuris, atmetus jo tematizacinį elementą (t. y. *-ŏ → *-ō), suponuoja balt.-sl. *eź „iš“ < *eg „t. p.“ < ide. *egh „t. p.“ (+ *-s > ide. dial. *egh-s > gr. ἐξ, lo. ex ir pan.) < *H1egh. Dėl ano tematizavimo, kuris galėjo įvykti ir to balt.-sl. *eź evoliucinėje stadijoje balt.-sl. *edʹzʹ ar net *edʹ (evoliucinė grandinė: ide. *ǵh > ide. dial. *ǵ > balt.-sl. *dʹ > *dʹzʹ > *ź, žr., pvz., Georgiev Issl. 36tt.), plg. panašų tematizavimą lyties (ji, aišku, kitokios kilmės!) ide. (*H1eg >) *eg „aš“ (> lie. dial. eš „aš“ ir pan.) > ide. dial. (*eg + -ŏ → *-ŏ >) *egō „t. p.“ > gr. ἐγώ ir kt. (žr. s. v. as). Toks balt.-sl. *eź „iš“ (ar dar balt.-sl. *edʹzʹ < *edʹ) pagal koreliaciją „iš“ ↔ „į“ glaudžiai santykiavo su balt.-sl. *en „į“ bei *in „t. p.“ (jų dviejų papildomąją semantinę distribuciją tuo tarpu sunku atsekti, žr. s. v. en) pasakymuose, pvz.: „išeiti į kur“, „įeiti iš kur“, „iš kur į kur“, „į ką iš ko“ ir pan. Tokioje koreliacijoje šiems balt.-sl. *eź ir *en (: *in, žr. s. v. en) buvo fonetinės neutralizacijos atvejų: a) balt.-sl. *ez prieš žodžius, prasidedančius sibilantais (balt.-sl. *ź-, *ś -, matyt ir s-),, pvz., balt.-sl. *eź + śauti virto į *eś-śauti „išstumti“ (geminatų anais laikais nebuvo) > *e-śauti „t. p.“, b) balt.-sl. *en (: *in) prieš sonantu *n- prasidedančius žodžius, pvz., balt.-sl. *en + *neśti virto į *en-neśti „įnešti“ > *e-neśti „t. p.“, greta kurio buvo ir (*in+*neśti > *in-neśti >) *i-neśti „įnešti“. Dėl tos priežasties greta, pvz., balt.-sl. *e-neśti „įnešti“ : *en-dēti „įdėti“ = *i-neśti „įnešti“ : *in-dēti – *e-śauti „išstumti“ : eź-dēti „išdėti“ = x1 : x2 atsirado balt.-sl. (x1 =) i-śauti „išstumti“ : (x2 =) *iź-dēti „išdėti“; iš čia – balt.-sl. praep. (praef.) *iź > pr. is, lie. iš (iž), la. iz, sl. iz (žr. dar s. v. is). Panašių atvejų – tokių, kuriais baltų-slavų (ir ne tik jų) kalbose vienas praep. (praef.) yra paveikęs kitų praep. (praef.) net fonetiškai, turime ne vieną (žr., pvz., s. v. v. en, unsey). Tradiciniu spėjimu, kad balt.-sl. *iź balsis *i- esąs redukuotas iš *e- (Vasmer ESRJ II 120 ir liter., Sławski SEP I 474t. ir liter., ESSJ IX 6tt. ir liter.), nesinori (bent jau baltistiniu aspektu) tikėti, plg., pvz., Būga RR II 243, Trautmann BSW 105, Fraenkel LEW 188.
294 Tas balt.-sl. (praep./praef.) *ez „iš“ (kaip ir jo pirmtakas ide. *egh „iš“), jį semantiškai lyginant, pvz., su lie. iš, turėjo matyt platesnę reikšmę – maždaug *„iš“ = *„iš nuo“ (tuomet dar nebuvo atskiro žodžio balt.-sl. *„nuo“, žr. s. v. v. at-, no), *„iš už“, *„iš po“ ir pan. Tuo pačiu metu, kai greta balt.-sl. *eź formavosi balt.-sl. *iź ir senasis *eź virto (pridedant *-ŏ → *-ō, žr. anksčiau) į *eźō, pastarojo réikšmes (paveldėtas iš *eź) *„iš; nuo; iš už; iš po (ir pan.)“, iš jų (šių reikšmių) atimdamas sememą *„iš“, naujasis balt.-sl. *iź „iš“ performavo į *„nuo“ (vak. balt.) resp. *„už“ (ryt. balt. ir sl.). Iš čia – a) vak. balt. *eźō „nuo“ > *aźō „t. p.“, b) ryt. balt. *eźō „už“ = *aźō „t. p.“ bei sl. *eźō „t. p.“ > *źō „t. p.“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 289–294 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 217; Kortlandt Blt XLIV (1) 34; Matzenauer BKAS 24, 42; Vaan EDL 195t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.