etskīuns „aufferstanden (auferstanden) – atsikėlęs“ III 433 [3115] (= kelesi „kėlėsi“ VE 165) bei III 12712–13 [792] = etskyuns „t. p.“ II 719 [1130] = attskiwuns „t. p.“ I 719 [531], etskīans „t. p.“ III 4324 [3131] (= kelese „kėlėsi“ VE 171) partic. praet. act. nom. sg. masc.; praes. 1 pl. etskīmai „aufferstehen (auferstehen) – atsikeliame“ III 6318 [434] (= keltisi „keltis“ VE 266 ); 2 sg. etskīsai „fehrest (fährst) – atsìkeli“ III 792 [5111] (= kelsiesi „kelsies“ VE 338) – atematinė matyt praes. forma, suponuojanti senesnę turbūt tematinę pr. *skii̯a > *skī (praes. 3 sg.), žr. Endzelīns SV 109, Stang Vergl. Gr. 314, Toporov PJ II 111 (ir liter.).
Yra pr. (inf.) *etskī-tvei „atsikelti“ = et- (žr.) + *skī-(tvei) < balt. *skī- „atsiskirti, atskilti“ (Toporov VSJ III 118t., PJ II 111t.) – intranzityvas, greta kurio bus buvęs ir tranzityvas 302 balt. *skéi- „atskirti, atskelti“, kurie suponuoja ide. *skī̆- resp. *skē̆i- „at(si)skirti, at(si)skelti“ > s. ind. chy-ati „àtskelia“, lo. sciō „žinau“ (< *„atskiriu ką nuo ko“) ir kt. (Pokorny IEW I 919). Tą patį balt. *skéi- „atskirti, atskelti“ resp. *skī- „atsiskirti, atskilti“, jau seniai išplėstą sufiksinio *-d-, t. y. balt. *skéi-d- „atskirti, atskelti“ resp. *skī-d- „atsiskirti, atskilti“ gana gerai (net ir semantiškai) išlaikė žodžiai lie. skíedž-iu skíesti „daryti skystą; atskirti“ resp. skýsta (skýdo) skýsti „darytis skystam; atsiskirti“, la. šķiêst „taškyti; eikvoti, švaistyti“ (< *„išskirstyti“) resp. šķîst „tirpti; sutrūkti, suskilti“ (žr. dar s. v. skijstan), lie. skied(r)à „Span, Splitter“ (< *„tai, kas atskirta, atskelta, atplėšta“), la. šķiêsna „feiner Faden, der sich vom Flachs abteilen läßt, eine Faser überhaupt“ (<*„tai, kas atsiskyrę, atitrūkę, atplyšę“), pr. (*skīd- →) skijstan „švarus“ (žr.) ir kt.: s. sl. cěd-iti „košti“ [< *„atskirti (nešvarumus)“], s. isl. skíta „scheißen“ (< *„ausscheiden“), s. ind. chinátti „atskelia“, gr. σχίζω „(at)skeliu, atskiriu“, lo. scindō „skeliù“ ir kt. (Pokorny IEW I 920t.). Čia pridera dar pr. scaytan „skydas“ ir pan. (<*„senovinių laikų lenta“ = *„atskeltinė lenta“) – sufikso -t- vedinys iš balt. *skei-, žr. s. v. scaytan.
Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad verb. (balt.>) pr. *skīd- „atsiskirti, atskilti“ (→ pr. skijstan, žr.) resp. *skeid- „atskirti, atskelti“ iki tam tikrų laikų turėjo sinoniminę porą – didžiai archajiškus (balt.>) pr. *skī- „atsiskirti, atskilti“ resp. *skei- „atskirti, atskelti“. Iš tų verb. porų pirmoji vėliau – panašiai, kaip ir lie.-la. prokalbėje – išstūmė antrąją (didelį archaizmą!), kuri savo variantu (balt.>) pr. *skī- „atsiskirti“ išliko žodyje pr. *ets-kītvei.
Kildinant pr. *etskī-tvei „atsikelti, keltis“ iš balt. *skī- „atsiskirti“, negalima užmiršti semantinio šios problemos aspekto, kuris iš tikrųjų nėra toks jau paprastas dalykas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į vieną iki šiol nepastebėtą faktą: jeigu reikšmę „atsikelti, keltis“ A. Vilio Enchiridione turi tik prefiksinis pr. verb. (t. y. *et-skītvei), tai tą pačią reikšmę B. Vilento Enchiridione visais atitinkamais atvejais (žr. anksčiau) turi tik neprefiksinis lie. verb. (t. y. kéltis). Be to, svarbu atsižvelgti į 303 tokį aiškiai gyvõsios pr. kalbõs (ne religine reikšme pavartotą!) faktą (ἅπαξ λεγόμενον) – į prefiksinį pr. (III 792) etskīsai „atsikeli, kelies (iš lovos)“, verstą ne (kaip visais kitais atvejais) iš vok. auferstehen (prefiksinio), o iš vok. (III 782) fehrest (neprefiksinio!), kurį B. Vilentas perteikė, kaip ir kitur, nesufiksiniu lie. (VE 338) kelsiesi „atsikelsi, kelsies (iš lovos)“. Šitie faktai rodo, kad reikšmė „atsikelti, keltis (iš lovos)“ atsirado ne lytyje pr. *skītvei, o lytyje pr. *etskītvei. Jau vien iš to matyti, kad pr. *skītvei semantiškai negali būti identifikuojamas su lie. kéltis resp. kìlti ir turėjo reikšti ne ką nors kita, o tik „atsiskirti ir pan.“ (žr. anksčiau). Taigi: pr. *etskī-tvei „atsiskirti“ > *„atsiskirti (nuo guolio, patalo, lóvos)“ (plg. lie. ãnas ser̃ga – nebesìskiria nuo lóvos „jis serga – nebesìkelia iš lovos“ Ds) > *„išeiti (iš guolio ir pan.)“ (plg. lie. kaĩp gẽra – nebegaliù atsiskìrtʹ iš namų̃ „kaip gera – nebegaliu išeiti, išvykti iš namų“ Ds) > „atsikelti, keltis (iš guolio ir pan.)“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 301–303 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 117; Smoczyński DL 146tt., LAV 126tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.