etwēre (Toū etwēre) „thust … auff (du tust … auf) – àtveri, atidaraĩ“ III 8310 [5315] praes. 2 sg. (= atweri tu „tu àtveri“ VE 3511–12); imperat. 2 sg. etwerreis „oͤffne (öffne) – atverk, atidaryk“ III 11719–1191 [7323–25]; partic. praet. act. nom. sg. masc. etwiriuns „auffgethan (aufgetan) – atvėręs, atidaręs“ III 11727 [7320–21]. Lytis etwēre (III 8310) parašyta, be abejo, klaidingai: suponuojant pr. *etvēr-, iš pastarosios būtų ne etwēre (III kat.!), o *etwīre (plg. etwir-iuns, žr. toliau). Šią etwēre įprasta taisyti į etwere (Trautmann AS 333, Wijk Apr. St. 9, Endzelīns SV 110, 173, plg. Toporov PJ II 113 ir liter.) = *etvere < *etverʹa (= lie. àt-veria 3 sg. pl.). Pr. etwiriuns (III 11727) iš *etvīrī(v)uns atsirado vietoj senesnės *etvīruns (: lie. atvė́ręs, atvė́rus-), veikiama lyties praet. (3 sg. pl.) *etvīrī „atvėrė“ = et- (žr.) + *vīrī „vėrė“, kuri yra iš *vḗrē „vėrė“ [šakninio kirčiavimo (taigi *-ē > *-ī > *-i III kat.), plg. la. vẽr-t „verti“], t. y.: pagal *etvī́rī „atvėrė“, veikiant bill-īuns tipo lytims, vietoj *etvīruns atsirado *etvī́rī(v)uns > *etvī́ri(v)uns = etwiriuns.
304 Pr. etwēre = (et- +) *ver- „atverti, atidaryti (öffnen)“, kuris, enantiosemiškai (dėl enantiosemijos žr. s. v. etwiērpt) būdamas ir „užverti, uždaryti (schließen)“, kartu su lie. vér-ti „schließen ↔ öffnen“ = la. vẽr-t „t. p.“ aiškiai rodo (enantioseminį) balt. *ver- „schließen ↔ öffnen“ < ide. *u̯er- „t. p.“: sl. *ver- „t. p.“ [> ček. za-vříti „uždaryti“ resp. ote-vříti „atidaryti“, lenk. za-wrzeć „uždaryti“ resp. (su kitu apofoniniu laipsniu) ot-worzyć ir kt.], s. ind. api-vr̥-ṇóti „uždaro“ resp. api-vr̥-ṇóti „atidaro“, lo. operiō (< *op-u̯er-) „uždarau“ resp. aperiō (< *ap-u̯er-) „atidarau“ ir kt.
Balt. *ver- „uždaryti ↔ atidaryti (duris ir pan.)“ < ide. *u̯er- „t. p.“ yra iš ide. *„tam tikru būdu užsukti (užvyti) ↔ atsukti (atvyti) duris ir pan.“. Kad šis ide. *u̯er-, toks bei išplėstas formantų (žr. s. v. v. etwiērpt, wartint, wīrst), turėjo tam tikro sukimo reikšmę, – yra seniai žinoma (plg., pvz., Pokorny IEW I 1152t. ir liter.). Ide. *u̯er- „(už-, at)sukti“ suponuoja reikšmę „(už-, ati)- daryti“, kaip vieną iš jo reikšmių, kuri glaudų ryšį su pagrindine ir pirmykšte jo reikšme [t. y. su „(už-, at)sukti“] išlaikė gana ilgai ir po ide. prokalbės suskilimo.
Iš ide. *u̯er- „(už-, at)sukti“ vėliau atsirado indoeuropiečių kalbose ir kitokios reikšmė̃s žodžių. Šią problemą nagrinėti visų indoeuropiečių kalbų aspektu čia neįmanoma ir, pagaliau, nebūtina. Stabtelsime tik prie baltoslavistinio jos nagrinėjimo, kuris, be to, laikytinas bene tinkamiausia gaire tos semantinės problemos sprendimui ir visų indoeuropiečių kalbų aspektu. O baltų ir slavų kalbų faktai gana aiškiai rodo štai ką: ide. *u̯er- „sukti“ > balt.-sl. *ver- „t. p.“ > „ką nors kiaurai pro ką (per)sukti“ > „su tam tikru (pa)suki(nėji)mu ką nors pro ką (per)kišti, (per)durti“ > „kišti (pa)suk(inėj)ant“ →
a). Lie. vér-ti = la. vẽr-t „kišti ką nors pro ką (siūlą pro adatos skylutę ir pan.)“, la. vẽr-t „siuvinėti, siūti“ (< „tam tikru būdu kaišioti adatą su įvertu siūlu“) bei „pinti“ (< *„tam tikru būdu kaišioti vyteles ir pan.“), lie. vér-ti „durti, smeigti“ bei („durti, smeigti“ >) „diegti, labai skaudėti“, lie. vãr-as „kartis tvorai tverti“ (viena iš kárčių, iš kurių, jas tam tikru būdu sukišant, padaroma kártinė tvora) ir kt., taip pat slavų – s. sl. vъ-vrě-ti 305 „įkišti“, rus. вер-ать „kišti, slėpti“, вор „tvora resp. aptvaras“ (< *„tam tikru būdu sukištų karčių tvora resp. ja aptverta vieta“, plg. lie. vãr-as, žr. anksčiau), за-вор „частокол (ir kt.)“ (< *„į žemę sukištų rąstų eilė“), обора „aptvaras“ = lenk. obora „tvartas“ (< *„aptvaras“, plg. rus. вор „tvora resp. aptvaras“, žr. anksčiau), lenk. wor „maišas“ (< *„daiktas, į kurį kas nors kišama“) ir kt. (žr. dar s. v. aboros);
b). Lie. vér-ti = la. vẽr-t „užkišti (užmauti) ką nors ant ko, suverti (karolius ir pan.), daryti virtinę“, lie. vor-à „virtinė, eilė (vežimų, žąsų ir pan.)“ ir kt., rus. вереница „vora (žąsų, ančių ir pan.)“, s. sl. ver-igy (nom. pl. fem.) „grandinė“ (<*„sùkištos, sumaustytos grandys“) ir kt.
Iš to paties balt. *ver- „ką nors į ką kišti (pa)suk(inėj)ant“ (žr. anksčiau), tam tikruose kontekstuose vartojamo reikšme „kišti (pa)suk(inėj)ant tam, kad lengviau lįstų sunkiai kišamas dalykas“, atsirado balt. *ver- „kišti dedant pastangas, naudojant jėgą“ → a) „naudojant pastangas kišti“ „sunkiai kišti“, b) „naudoti jėgą, prievartą“, o iš čia turime vedinius:
a). Lie. var-ýti „sunkiai įkišti ką nors į ką“ [pvz., (Dùsetos): ìlgas kuõlas, – suñkiai, alè pasukinė́damas invariaũ „ilgas kuolas, – (jį) sunkiai, bet pasukinėdamas (į šonus) įkišau (įvariau, įspaudžiau batu pievoje)“] bei („sunkiai įkišti“ >) „sunkiai įkalti“, pvz.: (Ds) aniẽ čviekaĩ bùvo leñgva inkáltʹ, alè kaĩp šìtą invarýsiu „tie vinys (sc. maži resp. mažesni) buvo lengva įkalti, bet kaip šitą (sc. didelį) įkalsiu (įvarysiu)“. Tos pat kilmė̃s yra ir lie. var-ýti „treiben“ – iš „stumti“ < „sunkiai kišti“ < „naudojant pastangas kišti“ (plg. Skardžius ŽD 531, Fraenkel LEW 1200). Būga RR II 323 ir Trautmann BSW 353, remdamiesi la. vert „bėgti“, kildino lie. varýti „treiben“ iš „daryti, kad bėgtų“. Tačiau la. vert „bėgti“ iš tikrųjų yra matyt tas pats čia nagrinėjamasis balt. *ver-, o jo reikšmė „bėgti“ yra ekspresyvios kilmė̃s – iš *„durti“ (< *„kišti“, žr. anksčiau), plg. lie.: pamãtęs vilką, kad vė́riau iš mìško (Ds), kur vė́riau reiškia tą patį, ką ir kitų lie. šnektų žodis dū́riau „smarkiai bėgau“ (ekspresyvas!).
306 b). Pr. warrin „prievarta, jėga“ (acc. sg.) bei tos pat reikšmė̃s jo atitikmenys lie. ir la. kalbose (žr. warein, epwarīsnan), plg. Fraenkel LEW 1197 (s. v. vãras 1).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 303–306 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 382t.; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Mayrhofer EWA II 512t.; Rix LIV 227t.; Smoczyński Blt XXXIX (1) 141t., LAV 132t., 137t., SEJL 740t.; Vaan EDL 46.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.