gabawo „crothe (Kröte) – rupūžė“ E 779 = *gabavɔ̄ nom. sg. fem., t. y. *gabavā, turintis šaknį *gab- ir sufiksą *-avā, kurį vesti iš *-evā (Endzelīns SV 44) nėra būtina (plg. ir Toporov PJ II 124). Šitam pr. = vak. balt. *gabavā šaknimi ir reikšme artimiausias giminaitis yra sl. *gēbā „rupūžė; varlė“ (> rus. жаба „rupūžė“, s. sl. žaba „varlė“ ir kt.), laikytinas fleksijos vediniu (su kiekybine šaknies balsio apofonija) iš verb. balt.-sl. *geb-, iš kurio turime ir žodžio vak. balt. *gabavā šaknį (su kokybine balsio apofonija) *gab- (matyt vardažodinę, žr. toliau).
Tam verb. balt.-sl. *geb- < (verb.) ide. (dial.) *gu̯eb(h)-, atsižvelgiant į toliau pateikiamą medžiagą, suponuotina maždaug tokia reikšmė: *„tam tikru būdu nerti (tauchen)“ = „nerti (su tam tikru vibravimu), pirmiausia, vandens gyviams (jie visi slidūs!)“, t. y. *„slidžiam resp. slidžiai (minkštai, tyliai, taip pat vibruojančiai ir pan.) nerti“ su enantioseminėmis reikšmėmis (bei su minėto „slidumo“ ir pan. atspalviais) *„(tam tikru būdu) nunerti ↔ išnerti“ (čia dėl enantiosemijos plg. Būga RR I 477t.). 310 Iš tokio verb. ide. (dial.) *gu̯eb(h)- bus atsiradę s. isl. kafa „nerti“, kvefja „(pa)nardinti“, v. v. a. er-queben „(už)dusinti“ (< *„panardinti“) ir kt. (Vries AEW 336, plg. Pokorny IEW I 466), taip pat s. saks. quappa „vėgėlė“ (< *„slidi“ < *„slidžiai nardanti“), isl. kvap „šaltiena, drebučių pavidalo dalykas“ [< *„slidus vibruojantis dalykas“ < *„vibruojančiai tarsi pasineriantis (nusileidžiantis) bei išneriantis (iškylantis) dalykas“] ir pan., plg. Pokorny IEW I 465–466 s. v. v. 1. gu̯ēbh-, 2. gu̯ēbh-.
Manau, kad tą patį verb. ide. (dial.) *gu̯eb(h)- „(tam tikru būdu) nunerti ↔ išnerti“ rodo ir lie. dial. (*geb- →) gė̃b-ti „geibti“ = „pamažu, tyliai (nu)nykti“ < *„uždusti panirus“ (kitaip – Būga RR III 945–947) < *„nunirti (nunerti)“, taip pat lie. dial. gẽb-enė „pūslė, spuogas, išbėrimas“ < *„minkštas (slidus) išnirimas (iškilimas)“. Darybinis santykis tarp lie. gẽbenė „išbėrimas“ [< *„minkštas išnirimas (iškilimas)“ – nomen abstractum!] ir sl. *gēbā „rupūžė“ (bei „varlė“) yra toks pat, kaip santykis, pvz., tarp nomina abstracta (deverbativa) lie. (dial.) mušẽnė „mušimas“ ir mūšà „t. p.“. Taigi reikia manyti, kad ir sl. *gēbā iš pradžių buvo nomen abstractum (deverbativum) –*„minkštas išnirimas (iškilimas)“ > *„išbėrimas“, o iš čia atsirado (dėl reikšmės konkretėjimo) sl. *„gyvis, turintis tam tikrų išbėrimų“ = „rupūžė“ (resp. „varlė“).
Pr. = vak. balt. *gabavā „rupūžė“ yra matyt iš adj. (fem.) *gabavā „pūslėtoji, t. y. turinti išbėrimų, iškilimų (išnirimų)“, o šis – sufikso *-av- (prūsams gana daraus!) vedinys greičiausiai iš u-kamienio (plg. Specht UID 40) subst. (neutr.) *gabu „pūslė“ = „tam tikras išpūstumas, iškilumas (išnirimas)“ ← adj. neutr. *gabu „išsipučiantis (išsipūtęs), iškylantis (iškilęs), išneriantis (išniręs)“, plg. s. v. arrien; kitaip sakant, čia turime u-kamieno adjektyvą balt. *gabus (masc.)/*gabu (neutr.) resp. [ī/(i)i̯ā-kamieno] *gabī (fem.) „(tam tikru būdu) išneriantis ↔ nuneriantis“ – fleksinį vedinį (su šaknies balsio kokybine apofonija) iš verb. balt. *geb- „(tam tikru būdu) išnerti ↔ nunerti“; su šituo verb. etimologiškai nesunku sieti lie. ež. Gab-ỹs ir pan.
Tam verb. balt. *geb-, kalbant apie ugnį (kaip liepsną – jos liežuvius), iš pagrindinės jo reikšmės *„tam tikru būdu nunerti ↔ 311 išnerti“ = *„vibruojančiai (ir pan.) nunerti ↔ išnerti“ (žr. anksčiau) lengvai galėjo atsirasti tolimesnė reikšmė balt. dial. *„(ugniai-liepsnai) pleventi, rusenti“ > *„(ugniai) kūrentis“ (t. y. *„būti ugniai-liepsnai, o ne ugniai-žarijoms ir pan.“), plg., pvz., lie. ugnẽlė gražiaĩ kūrẽnas „ugnelė gražiai kūrenasi (= plevena liepsnelė-ugnelė)“ = „liepsnelė resp. liepsna (ji visuomet plevena, rusena) nėra išnykusi“ Ds. Vadinasi, ir šio verb. balt. *geb- vedinys minėtas u-kamienis adj. balt. *gabu-, tiksliau, – jo fem. lytis [ī-/(i)i̯ā-kamienė] balt. (adj.) *gabī, atributiškai derinama su subst. balt. *ugnis „Feuer“ (fem.!), greta pagrindinės reikšmės (žr. anksčiau) taip pat lengvai galėjo turėti tolimesnę reikšmę balt. dial *„(ugnis-liepsna) plevenanti, rusenanti“ = *„besikūrenanti (ugnis)“. Manau, kad būtent iš čia atsirado subst. balt. dial. *gabī „plevenanti, rusenanti ugnis“ [ī-/(i)i̯ā-kamienis] = *„besikūrenanti ugnis“ = *„neužgesusi bei neturinti užgesti ugnis“ → lie. gabijà „šventoji namų ugnis; namų ugnies dievaitė“ [(i)i̯ā-kamienis, plg., pvz., balt. dial. *eźī (ī-/i̯ā-kamienį, žr. s. v. asy) → lie. ežià (i̯ā-kamienis)].
Pr. gabawo ir jo giminaičių istoriją kitaip suvokia Trautmann AS 334, Endzelīns SV 174, Pokorny IEW I 466, Toporov PJ II 124tt. Lie. gabijà ir pan. kilmę irgi kitaip aiškina Būga RR I 210–211 (juo seka Fraenkel LEW 126t., S. Karaliūnas, – Žodžiai ir žmonės. Vilnius, 1974, p. 63–68), Toporov PJ II 122tt. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 309–311 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 553; Vaan EDL 76t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.