Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 335–336 psl.

gegalis

gegalis „kleinetuͤcher (kleiner Taucher) – mažasis naras“ E 759 nom. sg. masc. Šio vandens paukščio (Colymbus minor) pavadinimas galėtų būti o-kamienis – pr. *gegalis < *gegalas „t. p.“ (plg., pvz., pr. E deywis = *deivis < *deivas), visai panašus į lie. dial. (Ryt. Pr.) gegalas „naras“ (LKŽ III 200; gal iš pr.), taip pat lie. dial. (Bretkūno raštų) giegals „t. p.“(= *gegals, laikomas prūsizmu, žr. Falkenhahn Bretke 203); plg. (irgi o-kamienius) lie. gagalas „antinas; gandras“ (LKŽ III 13), gaĩgalas „antinas“ = la. gaîgals „naras; žuvėdra“ (ME I 584) = pr. *gaigal- „naras ar pan.“ ( pr. ež. dk. Gaygel-yth, Gerullis ON 34), be to, (ā-kamienius) la. gaĩgala (gaîgala, gàigala) „t. p.“ (dėl jo žr. dar Būga RR II 395), gaigula „t. p.“ (ME I 583t.).
Kitose, t. y. ne E žodynėlio, pr. šnektose galėjo šis pr. žodis būti ir i̯o-kamienis (perdirbtas iš o-kamienio) – pr. *gegalīs „(mažasis) naras“ (o gal ir E gegalis = pr. *gegalīs??), plg. (i̯o-kamienius) lie. gãgalis (gagãlis) „žąsinas“ (LKŽ III 13), la. gaigalis 336 „naras; žuvėdra“, gaigulis „t. p.“ be to, (ē-kamienius) la. gaigale „t. p.“, gaigule „t. p.“ (ME I 583t.).
Turime baltų tarmėse įvairuojančius tam tikrų vandens paukščių pavadinimus, kurie, būdami onomatopėjinės kilmė̃s ir etimologiškai nesuvedami į vieną prolytę (praformą), suponuoja balt. dial. *gegalas/*gagalas (*gegalīs/*gagalīs < *gegali̯as/*gagali̯as) resp. *gaigalas (*gaigalīs) ir pan. Jie yra iš *„(pasikartojantį) tam tikrą balsą, imituojamą interjekcijos *ge/*ga resp. *gai, skleidžiantis paukštis (paukščiai)“ – sufikso *-al- vediniai (plg., pvz., lie. mar̃m-al-as „plepys“ ir pan., žr. Skardžius ŽD 172t.) iš interjekcijos (ėjusios ir verbi funkcijas, žr. s. v. geeyse) a) balt. *ge/*ga resp. b) balt. *gai (dėl šių interj. variantų žr. s. v. geeyse), tiksliau sakant, a) iš kvaziverbalinės (interj.) šaknies balt. (dial.) *geg-/gag-, abstrahuotos iš reduplikuotos interj. balt. *ge-g(e) = *ge-ge (= *ge-ge-ge…)/*ga-g(a) = *ga-ga (= *ga-ga-ga…) resp. b) iš kvaziverbalinės (interj.) šaknies balt. (dial.) *gaig-, abstrahuotos iš reduplikuotos interj. balt. *gai-g(ai) = *gai-ga(i) [= *gai-ga(i)…]. Iš tų balt. (dial.) kvaziverbalinių (interj.) šaknų (lyčių) bus atsiradęs vienas kitas ir tikrasis verbum, – pvz.: lie. gag-énti „rėkti ga-ga-ga… (apie žąsų, gandrų, gervių ir pan. balsą)“ (LKŽ III 14) ir pan.; plg. dar, pvz., lie. marm-ė́ti, kildintiną iš interj. már̃-m(ár̃) = már̃-már̃ (= már̃-már̃-már̃…). Panašiai, kaip balt. *geg-alas/*geg-ali̯as resp. *gag-alas/*gag-ali̯as, bus atsiradęs ir sl. *gag-alas/*gag-ali̯as > *gogolъ/*gogolь > lenk. gogoł „Clangula glaucion“, rus. гоголь „Bucephala clangula“ ir kt. [lytyje lenk. gągoł „Bucephala clangula L.“ galėtų slypėti interj. balt.-sl. dial. *gan/*gen (žr. s. v. geeyse), tačiau žr. Nepokupny Blt XI 139]. S. isl. gagl „kleine Gans, wilde Ente“ ir pan. (Vries AEW 152) savąja daryba labai panašūs į minėtą balt.-sl. *geg-al-/*gag-al-, ir jie visi suponuoja interj. (jos variantus) ide. *g(h)ē̆/*g(h)ō̆/*g(h)ā̆ ir pan. (plg. Pokorny IEW I 407).
Balt.-sl. *gegal-/*gagal- ir pan. daryba jau seniai aiškinama kitaip: čia egzistuoja dvi nuomonės, dėl kurių žr. (resp. plg.) ME I 583, Fraenkel LEW 128, ESSJ VI 194, Toporov PJ II 188t. ir liter.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek Coll. Pr. II 10; Hinze LgB V–VI 169t.; Matzenauer BKAS 45t.; Orel HGE 122.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.